- 2009 02 12, 09:00
#103557
Visą laiką mąsčiau. juk ištikrųjų aš važiavau pas Vilką tikėdamasi, kad jis įvertins mano padarytą pažangą ir pasakys, kad aš sveikstu. tačiau jis mane taip sugniuždė, kad aš net nesugebėjau pasakyt apie teigiamus dalykus, o iš kabineto išėjau įtikėjusi, kad jau praktiškai esu baisus psichikos ligonis. aš išties norėjau juk pakalbėti apie vaistų poveikį, ar negalėjo būtent vaistai išprovokuoti tokios apatijos, kaip būtų galima juos mesti ir lengviau ištverti abstinencijos periodą.
kai kitą kartą nuvažiuosiu, aš neleisiu vėl jam manęs šitaip užsipult. iškart pasakysiu, kad atvažiavau susižinot psichologinių tyrimų rezultatų ir pasitart dėl vaistų poveikio, t.y. kaip juos mest.
aš nesiruošiu vėl leistis įtikinama, kad esu nepagydoma. nebenoriu grįžt į tą beviltiškumo būseną, kurioje taip ilgai buvau. aš nebesiruošiu daugiau sirgti ir turiu šito nepamiršt.