Kovos su depresija klubas

[mango]

- 2009 06 02, 20:48 #130165 O dieve, kas būtų, jei būtų
Dangus ne mėlynas, saulė ne kaitri
Aistra ne iki pat aitraus nudegimo
Kraujas tykštantis ne iš venų prapjautų
Tabletė skirta ne skausmui numalšinti,
Ne gyvybei neprasidėti nuodėmėj,
Ne miego išvargintom akim užmerkt.
Nebesvarstysiu kas būtų, nes bus tai,
Ką likimas mums delnų raukšlėn įrašė
Ten kur mūs svajos nuneša toil
Ten kur gera ir ramu,
Nereikia ten peilių nei britvų aštrių
Nežinomybė mums ne priešas, ne kančia
O iššūkis, dar vienas iššūkis likimo
Ir pasitikt jį einam atmerktom akim,
Su vaistais, ar be jų,
Su viltim veide, išvagotam nerimo
Baimės, liūdesio ir kartais juoko raukšlių
Pasitinkam visą tai ir tai mums ne baisu
Gyvenkime, susidraugaukime su iššūkiu šitų.
Nesustinkim mes toj nežinioj
Ne meilės iššauktoj kančioj
Kančioj, kuri vadinasi gyvenimas
Kur pilnas dar ir kitų veidų
Ir pavadinimų kitų
Ir meilė ir dangus
Svajonės ir jas nuplaunantis lietus
Jau pavadinimo nekeis
Yra jau taip kaip yr,
O bus, kaip bus...

[mango]

- 2009 06 02, 21:56 #130202 O dangau, atnešk ir man tos laimės trupinį
Ne, ne trupinį, jau ir visam pyragui džiaugsmo reikia man
Tokio tyro kaip vaiko juokas
Kaip šaltinio čiurlenimas,
Kaip lakštingalos giesmė ankstyvą rytą.
Kaip mano svajos
Tolimos ir artimos.
Ir būtinai tikros, svajot jau pavargau
Pavargau tikėtis ir laukti
Noriu, noriu vėl mylėti
Meilės syvuose sudegti
Klykt iš džiaugsmo, ne iš skausmo.
Žuvėdra krykauti, ištiestais sparnais pakilti
Iki pat dangaus, su ryto saulės spinduliu užgimti.
Užgimt nauja diena, nauja daina
Nauju tikėjimu, tikėjimu, viltim ir laime.

***************************************

Kai aš gimiau džiaugės širdis,
Sužibo žvaigždė naktyje
Suklykė paukštis
Laikrodžio dūžiai pusę valandos po vidurnakčio
Priglaudė motina savo kūdikį prie krūtinės,
Gerumas užliejo ir šypsena veide spindėjo
Diena gera, nors trylikta jinai
Ji laimę neša man ir tau, nei ja tiki
Pakilo pievoje drugiai ir vėl ramiai užmigo
Birželio tai naktis, šviesi naktis
Du broliai dvyniai susikibę
Tvirtai jie laiko vienas kitą
Ir gera jiems, nes gera tau
Blogumą užkasa naktis
Į pelkę ji jau neišlys
Pražydo gėlė, naktinė
Trumpam, dar dieną žiedas džiugins jus
Norėsit pamatyt ir vėl
Ieškot jau teks ilgokai
Gal pasislėps, gal vėl pražys jinai,
Tai gali pasakyti tik naktis.
Na, užgimė jauna širdis
Gyvenimo pilna širdis.

[mango]

- 2009 06 03, 20:32 #130399

Šiandien užgimė toks paveiksliukas, čia pirmas blynas, ir kažko jam dar reikia.
Gal galit pakomentuot, nes visiškai neišmanau ko?

- 2009 06 03, 20:36 #130402 Man patiko,tokios vienisos geles,as dabar panasiai jauciuosi

[mango]

- 2009 06 03, 20:48 #130410 Silva, parašysiu tau į dienor.
Dėl paveiksliuko, tai galvoji, kad jų daugiau reikia? O kaip spalvos?

- 2009 06 03, 20:49 #130412 nereikia daugiau nei geliu ,nei spalvu,kokio jis dydzio

- 2009 06 03, 20:57 #130423 grazu o galima arciau nesimato grozio :angel

[mango]

- 2009 06 03, 20:58 #130424 40x40 cm.

- 2009 06 03, 20:59 #130425

- 2009 06 03, 21:00 #130429 ale spalvu perejimas kaip profesionaliai islauztas

[mango]

- 2009 06 03, 21:05 #130430 Nesakysiu su ko piešiau (teptukai visi susilakave guli )
O tai čia kaip, paryškint kokias spalvas - žalią, raudoną, juodą ar kt.?

[mango]

- 2009 06 03, 21:49 #130457 Tikiu, kad aš stipri ir tu stiprus
Kad mano meilė nugalėti viską gali
Tikiu aš šiandiena ir rytdiena tikiu
Šventa malda ir dievu aš tikiu
Tikiu žmoniškumu aš kiekvieno
Nors griūva viskas matant man aplink
Nors duonos kriaukšliu ir vandeniu aš dar gyva.
Tikiu aš rytdiena, rytdienos skaisčia šviesa.
Kad debesys juodi jau sklaidos
Ir saulės blyksnis matosi pro debesies nykumą
Nenoriu nieko to, kas bloga buvo prisimint
Jau pakankamai aš išvargau ir pasimokiau
Pakankamai jau skausmo ašarų lig kraujo išverktų
Pakankamai aplinkinių man artimų žmonių kančių
Gyventi reikia, reikia aš šaukiu
Kabinantis į tas šakas kurias aš jau turiu
Naujų atrasti, ar užsiauginti.
Dėl savęs, artimų, dėl savo atžalų
Dėl to, kas buvo ir kas bus
Ir nepaliaut tikėt, tikėti geru savo likimu.
Dieną keičia naktis, sapną realybė
Meilę išmintis ir žmoniška stiprybė.

- 2009 06 03, 21:51 #130458 oj kaip gražu negaliu atsiskaityt...

Gal nevaikštom po širdį purvinais batais-ten purvo ir taip daug

[mango]

- 2009 06 03, 21:55 #130460 rašau tai, ka jaučiu, ačiū

[mango]

- 2009 09 18, 19:14 #148831 Išmest tą skausmą noris man
Tą skausmą bjaurų, užgulusį krūtinę
Nemielą, nemalonų
Neguodžiantį, neteikiantį vilties
Neleidžiantį pakilti
Apkarpiusį sparnus
Ir juos nurėžusį
Slykštyne, lauk tave
Taip norisi surikti
Ir vėl kilti, iklti
Naujus sprnus gal man kas pagamins
Iš plunksnų, molio, ar kartono
jau man nesvarbu iš ko
Svarbu, kad skrist galėiau
Pakilti ten aukštai, aukštai virš debesų
Kur mano svajonės pasislėpę
Surasti jas ir vėl gyvent
Naujai gyvent man noris
Su tuo kas yra, kaip yra, ką turiu
Gyvent, gyvent ir kilt.