- 2013 07 26, 23:42
#301529
Kažkaip nesirašo nieks per pastarajį laikotarpį, kuris trunka ilgai, ilgai...
Kažkas iš senų užrašų, bet ne tas svarbiausiai....
Užia vėjas palei veidą,
Saujoj nieko nėra...
Aplinkt tik juoda ir blanku.
Užgeso visos lempos,
Neatlaikė per didelės įtampos.
Bet tai nesvarbu,
Į tamsą išeis tas, kas mėgstą tamsą...
Jei šis pasaulis buvo tikęs,
Tai kam jam buvo lemta i jį atvykti....
Atvykt ir viską sutrypti, jei jo misisija nevykus.
Kas jis žmogus ar antikristas?
Kur dingo ramuma dienos?
Laike istrigo vien tik skausmas.
Dvi butybes šildžius šiluma pavirtusi I saltį.
Dvi sielos virtusios I vieną,
Vėliai isdraskytos,
suzeistos ir sutryptos…..
Kai rankose jau nieko nebeliko.
Širdis randuota į gyvulio pavirto..
Kai prarajoj ir skausme, angelas sužverėjo.
Kažkas sparnus jo nukirto ir sukapojo,
Jo siela sužalojo..
Norėjo jis tik skristi, nuo bedugnės atsispirti.
Deja likimą jis pats įtakojo.
Gulėjo ir burnojo,
Kad savo laimės paukštę jis prarado.
Kuris, vis laukė ir tikėjo,
Deja sužalotais sparnais ji kilo ir pakilo.
Tolyj nuplasnojo.....
The Show must go on!