- 2008 04 30, 18:24
#40536
Savo emocijas, jausmus išlieju eilėraščiuose. Ir šiaip mėgstu poeziją (šiuolaikinę). Gal yra dar tokių?
Moderatorius: Astro-Meška
- 2008 08 07, 14:59
#62898
Aš esu parašius eilėraščių, dauguma jau pamesti.. Žinau, kad dažniausiai rašydavau ir labai gerai išsiliedavau esan dideliam išgyvenimui, pavyzdžiui išsiskyrimui.. Dabar norėčiau ką sukurpt..
Kaip staiga
Lyg Dievo ranka
Nubraukta smėlio takelis.
Visa buvusi lig tol tvarka
Su pakelia susiliejo,
Mirtį neviltį pasėjo..
Kaip sugrįžti dabar
kur surasti tą kelią
Kaip atskirti takelį
Vėl teisingai nukreipti
Savo mintis ir gyvenimą..
Atgauti lisvarą ir samonę..
Kaip staiga
Lyg Dievo ranka
Nubraukta smėlio takelis.
Visa buvusi lig tol tvarka
Su pakelia susiliejo,
Mirtį neviltį pasėjo..
Kaip sugrįžti dabar
kur surasti tą kelią
Kaip atskirti takelį
Vėl teisingai nukreipti
Savo mintis ir gyvenimą..
Atgauti lisvarą ir samonę..
Sustabdykit pasaulį, aš noriu išlipti
- 2008 08 15, 12:55
#64582
Labiau mėgstu skaityti poeziją, negu ją kurti. Tiesiog gyslelės neturiu ir tiek.
Va, ryte atsiverčiau savo mylimą Rilke kur pakliuvo ir gavau dienos pradžiai šitą:
Kaimyne Dieve, jei naktim už sienos
Tave trukdau kada bilsmu gaudžiu,
tai tik todėl, kad aš Tave girdžiu
alsuojant ir žinau: Tu menėj vienas.
Ir niekas, jei ištiktų negalia,
Tau gerti nepaduos, nors tiesi ranką,
o aš klausaus. Vien ženklo man užtenka:
juk aš šalia.
Tarp mudviejų juk atsitiktinai
tik siena ši: ir jei kada išsprūs
šūksnys iš lūpų Tau ar man, jinai
galbūt sugrius,
gal subyrės visai.
Iš Tavo ji paveikslų ištisai.
Paveikslai kaip vardai Tave paslėpę.
Ir jeigu kartais mano gelmėse
sužibs Tave įžvelgianti šviesa,
tik rėmų blizgesys jai atsiliepia.
Ir vėl jutimai mano išsikvėpę
vis nuo Tavęs toli, vis tremtyse.
Va, ryte atsiverčiau savo mylimą Rilke kur pakliuvo ir gavau dienos pradžiai šitą:
Kaimyne Dieve, jei naktim už sienos
Tave trukdau kada bilsmu gaudžiu,
tai tik todėl, kad aš Tave girdžiu
alsuojant ir žinau: Tu menėj vienas.
Ir niekas, jei ištiktų negalia,
Tau gerti nepaduos, nors tiesi ranką,
o aš klausaus. Vien ženklo man užtenka:
juk aš šalia.
Tarp mudviejų juk atsitiktinai
tik siena ši: ir jei kada išsprūs
šūksnys iš lūpų Tau ar man, jinai
galbūt sugrius,
gal subyrės visai.
Iš Tavo ji paveikslų ištisai.
Paveikslai kaip vardai Tave paslėpę.
Ir jeigu kartais mano gelmėse
sužibs Tave įžvelgianti šviesa,
tik rėmų blizgesys jai atsiliepia.
Ir vėl jutimai mano išsikvėpę
vis nuo Tavęs toli, vis tremtyse.
Jei niekas nevyksta be priežasties, aš norėčiau kai kurias žinoti.
- 2009 10 03, 11:26
#152382
Anksčiau poezijos nekenčiau ir jos nesupratau. bet dabar man labai patinka Radausko kūryba, nes ji visiškai skiriasi nuo tų metų lietuvių išeivių rašimo stiliaus. jokio tėvynės ilgesio, esmė perteikiama daiktas ir jais išliejami jausmai. man nepatinka, kai aiškiai viskas kaip ant delno būna parašyta. o iš artimesnių šių dienai poetų, tai išskirčiau Ambrasą. Gaila, kad mirė toks jaunas. Nežinia ką dabar būtų pasiekes. Bet kaip tokių metų žmogui, tai jo kūryba labai brandi.
- 2010 01 01, 02:34
#171467
man irgi labai patinka Radauskas.taipogi A.Fetas
Mano sapnų nieks neperskaitys-
Jie per daug giliai,
Už suplyšusių tapetų.
Jie per daug giliai,
Už suplyšusių tapetų.
- 2011 01 02, 12:30
#213134
Žinote, o mano kūrybos istorija tokia. Seniau iki nelaimingo atsitikimo aš niekada nerašydavau eilių, vengdavau pernelyg viešos erdvės, nedalyvaudavau visuomeninėje veikloje. Po nelaimės (ji buvo žiemos pradžioje), ateinantį pavasarį aš viską pamačiau iš naujo (žaliuojančią gamtą, besikalančius iš žemių daigus, besiskleidžiančius gėlių žiedus...) ir tiesiog iš niekur pradėjau rašyti eiles. Niekas manim kurį laiką netikėjo, net patys artimiausi žmonės sakė, kad aš tai nusikopijavau iš knygų. Tačiau kai per dieną parašydavau iki 7 eilių, patikėjo tuo ir labai stebėjosi, o aš pati stebėjausi iš kur aš tai sugebu padaryt. Eilės buvo tokios profesionalios, kad keletas jų buvo spaudoje, dar po metų mane buvo priėmusi į savo gretas reginių metu Lietuvos rašytojų sąjunga. Aš kurdavau eiles siekdama jomis perteikti savo emocijas, daugelyje jų buvo galima aptikti buvusios kelionės ir dvasinių potyrių užuominų, kas suteikdavo eilėms gilumo. Šiandien jau neberašau, bet savo archyve saugau virš 1000-čio savo eilių.