Kovos su depresija klubas

- 2009 09 06, 13:28 #146369 Mano ašaros riedėjo tavo skruostais,
O dabar ten pirštų galiukais užčiuopiu šlykščias pūliuojančias votis.
Aš slepiuosi vėjavaikės nukirptose garbanose.
Pamirkau ilgų nagų galiukus
Nusususios ryžos katės seilėse.
Aš nepamiršau tavęs
Skardžiabalsi mano ausies pudrintojau,
Tik pamečiau save paraudusia ausimi

- 2009 09 26, 14:20 #150302 Guliu akmenuotoje pakrantėje
Uolos peilio ašmenimis drasko mano paviršių,
Bet aš tyliu.
Skausmas, kaip nežmoniškas garsas
Mano galvoje,
Ėda mistika mane.
Po manimi kraujo klanas,
O aš rėkiu aukos tyla,
Vilko liežuviu bandau išgraužt savo žaizdas.

- 2009 09 26, 14:22 #150303 Traukinio pervažiuota
nusususi sena katė
rudeninių lapų prikritusioje senamiesčio alėjoje
klausosi bliuzo.
Beakis išplėšė mano iščias,
lovmeldys nupjovė mano sesės virkštelę,
o tu išrovei man plauką.

Einant lynu virš plaktos grietinėlės
nulūžo kulniukas.

Saulės šviesoje
išbluko juodas
šilkinis kimono.

- 2010 01 08, 21:53 #172886 na man is tiesu grazu.skausminga,zadina tam tikrus jausmus,bet vis tiek.patiko

Mano sapnų nieks neperskaitys-
Jie per daug giliai,
Už suplyšusių tapetų.

- 2010 01 08, 21:58 #172887 siurpu...uzkabina kazka..man patiko

- 2010 01 09, 10:18 #172943 ačiū mergaites už atsiliepimus, labai malonu, jog kažkam patiko mano rašliava

- 2010 01 09, 19:39 #173057 tai daugiau,nei kazkokia rasliava

Mano sapnų nieks neperskaitys-
Jie per daug giliai,
Už suplyšusių tapetų.

- 2010 02 12, 22:54 #180366 Nusiploviau rankas
Prieš atverdama savo krūtinės ląstą.
Vėjavaikės nukirptų blakstienų galiukais
bandau įlysti į savo širdį,
Bet nusususi, rujojanti ryža katė
pro savo apmusijusį langą neužuodžia pašvinkusio,
purvais aplipusio mėsgalio beliežuvio šuns gerklėje.

- 2010 02 12, 22:59 #180369 Įsivijau į savo saulėje nublukusį juodą Kimono,
Porėtus skruostus išsitepiau Geišos skaitalais,
Užsirišau akis plonu vilnoniu siūlu,
Lengvu šaržu pripildžiau mane supančias sienas.
Beprotis sienoje sutriko,
Aš vėl nusižvengiau.
Šunsnukis sienoje gieda vis įtaigesnes serenadas
Aš pykstu,
Nes bet kada galiu paslysti.
Šiandien mečiau taro kortas, be mago
- iškrito Šėtonas.
Kanarėlė dūsta savo jūros dumbliuose,
Aš džiaugiuosi.
Virš suskilusio veidrodžio kabantys puantai prairo.
Dina tapo nebeužuodžiama.
Aš keičiu savo spalvą.
Tai taip Brigitiška.

- 2010 02 14, 19:40 #180563

Įsivijau į savo saulėje nublukusį juodą Kimono,
Porėtus skruostus išsitepiau Geišos skaitalais,
Užsirišau akis plonu vilnoniu siūlu,
Lengvu šaržu pripildžiau mane supančias sienas.
Beprotis sienoje sutriko,
Aš vėl nusižvengiau.
Šunsnukis sienoje gieda vis įtaigesnes serenadas
Aš pykstu,
Nes bet kada galiu paslysti.
Šiandien mečiau taro kortas, be mago
- iškrito Šėtonas.
Kanarėlė dūsta savo jūros dumbliuose,
Aš džiaugiuosi.
Virš suskilusio veidrodžio kabantys puantai prairo.
Dina tapo nebeužuodžiama.
Aš keičiu savo spalvą.
Tai taip Brigitiška.

šakės koks šis gražus...mmm...labai labai patiko

Mano sapnų nieks neperskaitys-
Jie per daug giliai,
Už suplyšusių tapetų.

- 2010 02 14, 21:10 #180586 ačiu ENDING ,
viskas ka aš rašau tai mano metaforizuotas gyvenimas, tai nėra tik paprasti žodžiai man, kiekviena eilutė turi savo reikšmę - užkoduotą žinutę.

- 2010 02 14, 21:17 #180592 aš tai suprantu...aš pati rašau "koduotai",bet priešingai nei mano,Tavo eiles iš tiesų vertos demesio :jap

Mano sapnų nieks neperskaitys-
Jie per daug giliai,
Už suplyšusių tapetų.

- 2010 02 17, 21:18 #180978 Prieš eidama į savo egzekuciją išsitepu veidą prancūzišku juodu moliu.
Kaskart apsilankiusi muilo burbule plonomis adatomis įsmeigiu savo nuogas pėdas į smulkiais, aštriais, žydrais stikliukais ant asfalto grįstą taką,
o viduriuose trokštu susikrauti į dirbtinės odos krepšį savo kvapus, savo akmenis, savo odos gabaliukus, „vyrų paslaptis, kurias turi žinoti kiekviena moteris“ ir bėgti, slėptis, kautis, mokytis kažkur kitur.
Bet susičiamodaninsiu į savo liekninantį lukštą ir bandysiu neuždusti, bandysiu klausytis bliuzo, mėgautis „smulkiais vedybiniais nusikaltimais“ ir savimi su apelsino žievele vietoj smegenų žievės ir dar kartą klausytis naktinio bliuzo.


Vakar aš šaukiau, jog negirdžiu muzikos,
O šiandien džiaugiuosi supratusi,
jog muzika nedingo, ji tik pasikeitė.

Šalia mano lovos guli senas dirbtinės odos krepšys,
Mano vonios kambaryje mėtosi atšipusių ašmenų žirklės,
Bet šiandien aš nesikraunu savo daiktų,
Šiandien aš nekerpu savo plaukų.

- 2010 02 18, 23:27 #181144 2010. 02. 18.

Man beprotiškai skauda,
bet aš neverkiu,
tik ryža nusususi katytė
ant mano širdies
manimi miaukia.
Vanilinės cigarilės dūmas
niekaip neišsisklaido
miego namų kambarinės guolyje.
Iš Lolitos kojos mažojo pirštelio
srūva senas, pašvinkęs skystis,
panašus į dvasios ubagės kraują.
Tu nepaliaujamai kalbi
mano mintimis,
o aš bandau tave pergudrauti
juodojo šokolado gabaliukais
ir savo aistringu flamenko
ant nulūžusio nago
tos kuri niekad nemiega,
niekad nevalgo
ir nuolatos žaidžia
su nežymiai įskilusia
šyvos akimi.