- 2010 03 19, 18:05
#184727
* * * * * * * * * *
Užsimerkęs vis praleidžiu
Saulės šviesą languose.
Atsimerkęs vis neleidžiu
Tau pabūti sapnuose.
Ištirpsta žvakės vandeny
Su nosim didelėm,
Kartu bandau nuskęst ugny
Su nuoskaudos eilėm.
Šalia savęs matau šiltus,
Sūrius... gal ašarų lašus?
Nuo šiol jie bus "iš praeities" -
Kemšu juos į storus maišus.
* * * * * * * * * *
Kol siaučia "Keistos Dienos", *
Liūdėti nepradėsiu.
Nebebandysiu niekad
Savęs apgaudinėti.
Keisti visi tie žmonės -
Nejautrūs, "pasikėlę".
(Ir kaip čia iš čigonės
"Nujojau" grandinėlę??)
* * * * * * * * * *
Didžiulė, auksinė grandinė
Papuoš Tavo nuostabius plaukus.
Sakei: nori būti blondinė,
Nušvisi stebuklo sulaukus!
O žmonės ir liks akmeniniai,
Aplink nematys nieko keisto.
Galvosi, kad nuomario vinys
Jiems buvo į širdis suleistos.
* * * * * * * * * *
Linksmos dainos supyko -
Susikrimtusios tyli.
Bet svarbiausias dalykas,
Kad manęs nebemyli.
Nebegalim gyventi**
"Keistos Dienos" * praris mus**
Padarysime šventę**
Kai prabėgs, nebegrįš jos**
* * * * * * * * * *
Kodėl mes negalim nušokti
Iš karto į vasarą kitą?
Neturi įstatymai drausti -
Ar ten apie tai parašyta?
O gal pabandykim nusviesti
"Keistas Dieneles" * į mėnulį?
Daugiau jos manęs neapsėstų.
Tegu tenai užmirštos guli.
* * * * * * * * * *
* The Doors - Strange Days
** atsiprashow...
Užsimerkęs vis praleidžiu
Saulės šviesą languose.
Atsimerkęs vis neleidžiu
Tau pabūti sapnuose.
Ištirpsta žvakės vandeny
Su nosim didelėm,
Kartu bandau nuskęst ugny
Su nuoskaudos eilėm.
Šalia savęs matau šiltus,
Sūrius... gal ašarų lašus?
Nuo šiol jie bus "iš praeities" -
Kemšu juos į storus maišus.
* * * * * * * * * *
Kol siaučia "Keistos Dienos", *
Liūdėti nepradėsiu.
Nebebandysiu niekad
Savęs apgaudinėti.
Keisti visi tie žmonės -
Nejautrūs, "pasikėlę".
(Ir kaip čia iš čigonės
"Nujojau" grandinėlę??)
* * * * * * * * * *
Didžiulė, auksinė grandinė
Papuoš Tavo nuostabius plaukus.
Sakei: nori būti blondinė,
Nušvisi stebuklo sulaukus!
O žmonės ir liks akmeniniai,
Aplink nematys nieko keisto.
Galvosi, kad nuomario vinys
Jiems buvo į širdis suleistos.
* * * * * * * * * *
Linksmos dainos supyko -
Susikrimtusios tyli.
Bet svarbiausias dalykas,
Kad manęs nebemyli.
Nebegalim gyventi**
"Keistos Dienos" * praris mus**
Padarysime šventę**
Kai prabėgs, nebegrįš jos**
* * * * * * * * * *
Kodėl mes negalim nušokti
Iš karto į vasarą kitą?
Neturi įstatymai drausti -
Ar ten apie tai parašyta?
O gal pabandykim nusviesti
"Keistas Dieneles" * į mėnulį?
Daugiau jos manęs neapsėstų.
Tegu tenai užmirštos guli.
* * * * * * * * * *
* The Doors - Strange Days
** atsiprashow...
Taigi mėlyna gali būti tiek liūdesio, tiek laimės spalva. Tartum emblema, kuri reiškia žmogiškųjų emocijų kaitos neišvengiamumą. Vis gi, laimės pojūtis negimsta iš liūdesio būsenos tiesiogiai. Vis gi, laimės jausmas atkeliauja pas mus per požiūrio į dalykus pakeitimą, mąstymo pakeitimą. Tiek pat šansų kad jis atkeliaus iš ramybės ir tylos, kiek ir - iš išorinių teigiamų poveikių: smagių nutikimų, siurprizų ar laimingo atsitiktinumo.
