Kovos su depresija klubas

- 2010 09 13, 13:46 #202923

- 2010 10 09, 13:04 #205726 ****MAN ŠIRDY RUDUO***

Tarp žodžių pasiklydo tikros mintys...
Tarp skirtingų garsų - nebyli tuštuma.
Akyse - sielos klyksmas iš ilgesio..
Rudens pievom klajoju basa.

Akmens veidu ir roboto kūnu,
Susijaukusiu protu, stiklinėm akim.
Kaip priverst širdį jaust kas teisinga?
Kaip išbūt atvira ir laisva?

Kai kalbėdama nekenčiu balso,
Nes jis taria ne tai, ką jaučiu.
Apsimetus šypsotis... Be ašarų verkiant.
Jaustis taip tarsi būtūm DIRBTINE LELE...

**** O, PASAULI, AR DAR
GALIMA BŪT BENT SU KUO ATVIRA?

- 2010 10 12, 14:06 #206100 *PAIILGAU JAUSMO,
JOG TURIU NAMUS*

Skubu skubu skubu "gyventi"...
Įkvėpt - iškvėpt, nubėgt - parlėkt.
Nurijus kąsnį - greitai kąsti kitą..
Užgert kava...tabletėm..vėl kava. Kažkur išbėgt..

***

Esu..kalbu..stebiu..šypsausi.
"Kokia stipri esi!" - ne kartą išgirsu.
Ir visgi: AR AŠ ESU TIKRA? +- AR KŪNAS MAN NEBEPRIKLAUSO?
Iš tikro juk jaučiuos vienui vienui viena - lyg niekeno šuva..

ŠUVA, KURIS KLAJODAMAS VIS IESKO IESKO IESKO, BET PATS NEŽINO BŪTENT (BŪTENT!) KO...

- 2010 10 23, 15:34 #207323 KAI GYVENIMAS PRARANDA FORMĄ IR SPALVAS

Dvi cigaretės...kolos buteliukas...
Didžiulis triukšmas tyloje.
Tamsoj paklydusio keleivio šauksmas.
Mirties alsavimas sustingusiam veide..
***
Lietaus lašai vis prausia prausia Žemę.
Vilties, jog liausis ta dangaus rauda nėra.
Ryte pabusiu ten, kur vakarais pavargus Saulė slepias...
Užmigsiu tardama: "Aš pavargau kentėt ir jaustis dar dėl to kalta."

ATLEISTI IR PALEISTI...

Delnuos suspaustos stiklo šukės...
Balsu kartojama Vilties Malda.
Ne sau, ne Dievui - o tik Šiaurės Vėjui
Skirta sudeginto dienoraščio dvasia.
****
Jog išnešiotų ten, kur ganos baltos avys...
Kur krykštauja tyri vaikų balsai.
Ten kur rūke paskendusių kalnų viršūnės dangų remia,
Kur žmonės vaikšto ir kur niekad niekad neužeis...
****
Liepsnos liežuviams leisti ryti skausmą
Iš praeities gyvenimo natų.
Paversti dulkėm juodu rašalu išreikštą kančią -
KAS BUVO VAKAR - ŠIANDIEN PAMIRŠTU

- 2010 11 07, 01:51 #208888 Jauciuosi svetimam kune

As niekada jau nebebusiu savimi -
Laisva, saugi ir atkakli....
Spalva juoda ant veido pernelyg ryski
Dienos metu jauciuos lyg buciau pasiklydusi nakty..


As nekenciu kai mano akys zvelgia i kitas akis,
Meluodamos, jog viskas laukia priesaky...
O nusisukus verkia paslapty,
Skaiciuoja valandas, kada istars:

"Laimingi likit ir sveiki!"

- 2010 11 07, 02:15 #208891 SUPPER!!!! tobulai tiksliai..

Sustabdykit pasaulį, aš noriu išlipti

- 2010 11 10, 18:45 #209326 ...Issikankines nuo metu metais trunkancio begimo -
Jau nieko gero ir tikslingo nematai...
Tavy jau nebeliko niekam net menkiausio noro..
Ir tai jau tesias taip seniai.

Aplink tave smezuoja zmones -
Neproporcingai kunui didelem galvom.
Lyg butu mazo cirko klaunai,
O trokstu but karaliaus rumu pazibom.

Istrukt noretum Tu is sito teatro,
Bet duru niekur nerandi.
Gal dievas tau atvers i dangu Langa?
...Dar kartais naiviai tuo tiki..

------------------------
-----------------------------------
..o gal tik tau vienam atrodo, jog jos (tos leles) Tave stebi amzinai?
Pabudus Tau is sapno -Zeme sala. - nesuvoki - :

skrendi
krenti
ar sedi surakintas bejegystes tamsiam muriniam rumu pazemy...



+++++++++++++++++++++++++++
------------------------------------------------------

- 2010 12 20, 18:28 #211989 PURVINO AUKSO GATVĖSE......

Šventa šviesa pro ąžuolo šakas taip skaisčiai skaisčiai šviečia..
Tylos rūke aš savo klyksmą išgirstu.
Nuo ašarų apgirtusiam viduj -- DĖMĖS PAVIDALU --
vis plečias juodas mirties geismas:

kuo jį uždengt kaip žiemą Žemę paslėpia Dangus Sniegu?

****
Jaučiuos lyg vaikščiočiau medinėm priklijuotom kojom,
Kalbėčiau lyg be balso stygų gerklėje.
Ant juodo/balto - marmurinio veido bruožų
Kasryt piešiu paveikslą, slepiantį tikras

Blankių
Jausmų
Natas..............