Kovos su depresija klubas

- 2010 12 02, 00:00 #210772 Padrika Pasaka...

Pasakų princesė pribėga aplkabint,
Mažoj širdelėj telpa beribė paslaptis...
Tas žvilgsnis, kerinti šypsena,
Taip šildo ir užburia mane...

Plaukia debesėliai
Šventojoj jie gražiai,
Supas bernužėliai
Kanojoj padusį...

Bangos skalauja tuščia jųros krantą,
Verkia atsisėdus sesutė čia maža...
Ko liūdi žvaigždute ko liūdi,
Ko verkia širdelė tava?..
Ateik prie dziūkijos berželių
Lai skamba čia mūsų daina...

- 2010 12 03, 20:08 #210853 ....Akimirka žavinga....

Ta naktis, ta naktis tokia įpatinga,
Tarsi rojui tada pabuvau...
Jo širdis tokia audringa,
Šianakt plakė vien tik tau...

Gera priglust ir klausytis alsavimo,
Jaust kaip glosto švelniai rankas...
Nors jau jausmai nebetie išliko,
Bet vis dar širdį rusena kažkas...

Šykart rami ir šalta buvau,
Nors vėliau pasidavisu jausmams...
Nuostabia akimirka mėgavomės kartu,
Bet visa tai buvo su saiku...

- 2010 12 05, 23:15 #210960 Būt gerai, kad tai būtų tikra...

Viskas tai buvo netikra,
Viskas buvo per daug gerai,
Kad būtų realu...
Tas vakaras buvo toks įpatingas,
Bet gaila, viskas tai buvo netikra....
Tai tik praeities jausmai...

Vėl smogė į skaudžią vietą,
Nors tą vakarą buvo taip gera,
Bet pasirodo tai buvo netikra;
Ir vėl buvo sužaista jausmais...

Jaučiuosi lyg naivi mergiotė
Vėl patikėjusi stebūklu...
Bet visa tai buvo netikra,
O taip norėjosi...

Mažai trūko, kad būčiau pasidavusi,
Bet gerai, kad nebuvo tai...
Aš tikėjau, bet tai buvo netikra,
Nes tai buvo tik viena akimirka
Kuriai pasidaviau staiga....
Ir kurę prisiminsiu visada....

- 2010 12 13, 22:22 #211604 Artėjanti žūtis
Kodėl taip skauda?!
Atsakyk paukšteli...
Tu daug matęs ir daug patyręs -
Turi žinoti....

Jau grimstu žemyn,
Nedaug teliko, kad pranykčiau...
Blėstu, nykstu...
Šešėlio taip pat nebeliko - išskrido toli...

Nužudyk mane išlėto
Manęs vis tiek jau nebeliko...
Jei ne tu
Tai kiti tą padarys...

Jau nebe ta - tik šešėlio liekana...
Bet vis tiek norisi būti mylima...
Ar tai daug yra?
Nejaugi perdaug prašau?..

Paukšteli, padėki man brangusis,
Noriu atgimti ir būti žmogum...
Noriu mylėti
Ir būti mylima...

Išgelbėk mane nuo pražūties
Aš nenoriu prasmegti...
Padėki brangusis -
Meldžiu išgelbėk mane...

Šiuo metu gyvenimo neturiu
Šiuo metu tik egzistuoju...
Plaukiu pasroviui ant plono ledo
Beribėj jūros platumoj...

Ar išliksiu - nežinia,
Nes neturiu dėl ko kovoti...
Skęstu, nes neturiu jėgų gelbėtis,
Nes buvo tų, kuriems labiau reikėjo....

- 2010 12 13, 22:46 #211606 P.S atleiskit jei su klaidom... jau nematau nei ką rašau.....

- 2011 01 08, 22:33 #214289 Kiara,
Šaukiu tave.... Ateiki!..
Man reikia tavęs
Tavo žalių akių kurios sušildo,
Tavo švelnumas,
Kuris taip gydo...
Taip laukliu tavęs...Ateiki!..

- 2011 05 19, 19:15 #226066 Žvelgiu į liepsną,
Kuri dega manyje...
Jaučiu ramybę ir nerimą kartu,
Nes nežinia kas įvyks rytoj...

Kaip visad grįžtu iš praktikos namo
Ir iškarto įtampą didžiulę pajuntu...
Šįkart aš nekalta dėl nieko,
Tai ji negali manęs akyse matyti...

Kada išnyksiu povisam?!
Kada baigsis ši blestva?!
Taip noriu sutart
Ir jaustis naudinga...

Jausmai didėja
Nerimsta ko,
Jausmai audrėja
einu išproto namo...

- 2011 06 08, 06:56 #227127 Labas ir sudie....

Labas rytas Saule!
Su nauja Diena,
Džiaugiasi pasaulis
Ir širdis Mana....

Sudie tariu, Prašvitus rytmečio saulei,
Sudie tariu, Su skambiausia daina!..
Sudie nuostabusis pasauli
Ir draugai, tariu Jums sudie...

Aš išeinu, ten kur visad šviečia saulė,
Kur nėra nei pykčio nei apgaulės...
Aš išeinu su šypsena veide
Ir tariu visiems Sudie Sudie...

- 2011 06 30, 21:52 #228603 Mįslė atspindį...

Kam gyventi, kai nėra dėl ko –
Egzistavimas teliko...
Skauda... kažkas plėšo iš vidaus...
Nėra jau vietos niekur... tik tuštuma...

Dar vis bandau kabintis,
Bet jau ir nebeliko jėgų...
Kodėl išvis aš šioj žemėj atsiradau?
Nebesinori gyvent... norisi išnykt...

Ir daugiau nebūt niekam kliūtis,
Tarsi šuniui penkta koja...
Kasdien kaltinu save net ir dėl smulkmenų
Ėdu savo paskutinius gyvybės syvus...
Taip nubausdama save už viską kas ne taip...

O tą darau paprastai –
Skausmą skausmu gydausi
Taip pat ir baudžiu...
Gal taip mažiau kentės kiti
Ir nepyks ant manęs...
Gal taip pagaliau priversiu save mokintis
Ir suvokti viską...
Žiūrėti į gyvenimą, pačią save kitomis akimis...
O gal taip greičiau užbaigsiu savo kančias
Kurios drasko mane iš vidaus
Ir gaila, nieko padaryti negaliu, kad tai liautųsi,
Nors labai stengiuosi... bet deja...

Nujaučiu - greit ateis mano gyvenimo saulėlydis
Ir pagaliau visi bus laimingesni...
Pagaliau nebekentės per mane,
Nors to nenorėjau (kad kentėtų)...
Kaip tik noriu pati viską pernešt,
Kad tik mano brangiausiems būtų viskas gerai...
Tu žinai apie ką aš,
Nes gyveni manyje
Ir mane žinai kaip nuluptą,
Kiekvieną mintį, žodį, jausmą...
Viską viską tik tu žinai....


Nepyk, kad taip ir nepažinau tavęs iki galo
Nors bandau save stebėti...
Bet aš sau mįslė,
Buvau, esu ir būsiu...

- 2012 03 05, 22:12 #248600 xxxxxx

Tyliai išeinu, skverbiuosi tarp dangaus platybių...
Ta trauka, beribis vandenynas...
O tu žinai, aikštinga jau nesu-
Nuramino žemė ir dangus...
Šešios lentos ir jau būstas sukaltas,
Dabar tik liko pamatus giliai įkast...
Žiūrėk, - dangui kažkas taip laukia-
Jau po truputį ten skubu...
Palydi saulė, spindulėlis mielas,
Su vyturio daina skambia...
Kaip gera ir kaip miela
Einu kur laukia platuma....

Kaip čia gražu, ramu ir miela,-
Tamsumos nei lašo nėra...
Jau seniai reikėjo čia būti,
Pažiūrėk, kokia rami mano siela...