- 2011 03 09, 17:56
#220956
Mona rašė:Maumuo, o koks būtent nerimas tave kankino?
pradžioj buvo nerimas dėl kokio nors darbo, po to tai peraugo į kasdienį gyvenimą vos ne iki visiško noro sustingi ir nedaryti nieko, vėliau pradėjo lįsti juodos mintys.. nekontroliuojamai, pvz. stovint balkone galvodavau - jei krisčiau ant galvos ar daryčiau tai žiūrėdamas žemyn, ar pasukčiau galvą, į kurią pusę kuriuo skruostu trenkčiaus į žemę, ar spėčiau išgirsti kaip lūžta kaklo slanksteliai, koks tai būtų garsas.. žiūrint kaip gatve važiuojant mašina, matydavau scenarijų variantus kaip sugenda stabdžiai, ar nualpsta vairuotojas ir auto visu greičiu rėžiasi į pėsčiuosius, galvoje prabėgdavo šimtai variantų detalesnių viens už kitą. Pačiam vairuojant kartais užeidavo noras pasukt prieš visu greičiu atvažiuojančią furą ir vėl sukdavosi įvairios detalės kaip tai įvyktų taip ryškiai, kad visiškai iškrisdavo iš atminties dešimtys nuvažiuotų kilometrų. Tai nebuvo baimė, kad mirsiu aš jau ir taip gyvenu skolon, labiau kankino nerimas dėl kitų, dar labiau kažkos nemotyvuotas nerimas, nebegalėjau matyt pasaulio.. ištisas dienas gulėdavau ir spoksodavau į lubas, arba žiūrėdavau kokius nors senus filmus
Pesimizmas yra aukštesnė optimizmo forma - jei nieko gero nesitiki iš gyvenimo - jis niekados taves nenuvils...