- 2011 07 07, 21:54
#229189
Tas alekseicikas tai manęs perdaug negasdina.Man tik sunku prisiverst save paimt ir paskambint ten.Ateina mintys,kad čia gal aš toks tiesiog esu ir išvarys mane iš ten kaip sveiką.Išvis, sunku atskirt tikrąją savo asmenybės dalį nuo to kas esu dabar.Žinau gi, kad nesu toks koks turiu būti, bet negaliu to tinkamai suvokt blaiviu protu ir įvertint situaciją, tiesiog neprisimenu koks anksčiau buvau.Jaučiu, kad mastymas kažkoks iškreiptas.Šiandien ėjau keliu pro namus kur anksčiau gyvenau ir buvau turbūt laimingiausias per savo gyvenimą.Į tą tuštumą toks sentimentalus jausmas veržtis pradėjo.Jausmas! Ir mintis,kad to jau niekada nebebus.Tada viskas atrodė dar šūdiniau.Atrirado pagunda, net baimingas troškimas rėžtis sau per venas, bet dabar va sėdžiu vonioj, rašau čia ir atrodo viskas gerai.Ta ligoninė būtų gerai tokių minčių prevencijai, ten tiesiog turbūt būtų sunku pasitraukt, vistiek kasnors sulaikytų.Galvoju, gal čia tos suicidinės mintys nuo AD? Anksčiau irgi jų būdavo, bet be realios rizikos tai padaryt.Ok, pačiam baišu nuo to ką rašau darosi.Aš gi noriu gyvent.
Laiminga siela, laimingas ir kūnas

