Vieną dieną išgėriau butelį degtinės ir su mašina išvažiavau. Pasirodo lėkiau taip, kad policija autostradoj net nesivijo. Ir lėkiau tol , kol ne perkaito variklis ir užkalė.
Kažkas datempė iki aikštelės. Nesiorėntavau nei kur randuosi, nei kiek laiko. Užsimaniau gerti. Lauko kavinėje vietoj pinigų atkišau telefoną.
Žmonai kažkaip dasiskambinau- bet nesugebėjau paaiškinti kur randuosi.
Išsikrovė telefonas. Pasirodo mašinoje absoliučiai be orientacijos praleidau visą naktį. Tik kitą dieną sugebėjau paaiškinti kur randuosi. Gerai kad buvo vasara.
Dabar visa tai atrodo kaip košmaras. Suprantu kad galėjau mirti.
Štai iki ko daveda maišymas.
Darvinas? Per daug paprasta...




). Bet dabar man įdomu kas vartojo lexotanilį, kiek laiko, kokiais atvejais ir ar lengvai prie jo priprantama. Ar yra kažkas prie jo pripratęs. Nesu aš jo daug gėrus, bet dabar labai stiprų pablogėjimą išgyvenu, tai jau tenka griebtis įvairių priemonių, nes pati nesusitvarkau.
