- 2012 05 19, 20:20
#258188
Blogiausia, kaip mano atveju, būti realistu ir suprasti, jog gyveni su sunkia liga ir pakeisti kažką yra sunku. Kai kuriems bent pasiseka tiek, jog nereikia kesti skmausmus ar tiesiog pasakyciau ivairius somatizmus. Man, deja, nepasiseke.
Ars Velvetica rašė:Man rods, kad blogiausia, kas gali nutikti, tai susitapatinti su liga; žinoma, iliuziška ir pavojinga, kai sergąs žmogus nepripažįsta turįs problemų/sutrikimą/ligą, tačiau dar pavojingiau yra manyti, jog žmogus yra tapatus ligai, tarsi būtų nudrėbtas iš prastesnio molio nei kiti (iš tos pačios operos pareina ir genetikos sureikšminimas - "o, vat, genai, ajaaazau, pasmerktas bipolijai/schizofrenja/įrašyk pats"). Tiesa, čia jau psichoterapiniai dalykai, kiekvienas turėtume su šiuo reikalu dirbti kasdien taip, lyg ryte prabustumėme ir tartume: "Labas rytas, FX.xx, jaučiuosi puikiai, o kaip tu?". =)
Blogiausia, kaip mano atveju, būti realistu ir suprasti, jog gyveni su sunkia liga ir pakeisti kažką yra sunku. Kai kuriems bent pasiseka tiek, jog nereikia kesti skmausmus ar tiesiog pasakyciau ivairius somatizmus. Man, deja, nepasiseke.



