- 2013 05 26, 13:33
#297702
Ars Velvetica rašė:Ačiū, Rituletai. O kokiai diagnozei esant tau skyrė tokį "kokteilį" ir pridėjo depakiną? Kiek žinau, nuotaikos stabilizatorių reikėtų nuimti po šešerių mėnesių profilaktikos arba tikėtino artimiausio afektinio epizodo pasikartojimo.
Mano paties baimė yra galimas svorio prieaugis (su kvetiapino poveikiu kovojau beveik ketverius metus, ir tik įsivedus tinkamą fizinę mankštą į dienos režimą bei pakeitus mitybą pavyko nusikratyti kelių "extra" kg) bei mąstymo sukaustymas, mąstymo greičio sulėtėjimas (kas būtina darbe ir studijuojant). Vartojau depakiną, kai pirmą kartą paauglystėje diagnozavo BS, bet sunkiai prisimenu jo tikslų poveikį, gal netgi pritarčiau, kad "nieko nepajutau". Žinoma, pasilieku galimybę visada sugrįžti vien prie kvetiapino.
Nėra už ką, Ars. Mano diagnozė yra šizoafektinis sutrikimas, tiksliau dar ją ir patikslino iki F25.2. Aš labai aktyviai sportuoju, tad galimas daiktas, kad dėl to svoris ir nekyla. Tariant kitaip, nepaisant vartojamų vaistų, atrodau daugiau, nei padoriai. Depakine man skyrė dėl neva nuotaikų šokinėjimo, nors jaučiuosi taip pat jau beveik du metus.
Sveikas problemos man nėra naujiena. Nuo pat jaunų dienų buvo mikčiojimas (įgimta), kuris žalojo mane kaip mažą vaiką. Patyčių nebuvo, nes mokiaus mažame Lietuvos rajone, o mano tėvo visi prisibijojo. Vėliau prasidėjo skrandžio opos (dariau per gyvenimą žarnos valgymo procedūrą 6 kartus), tai vėliau priskyrė opų atsiradimą prie nervų sistemos. Dar vėliau prasidėjo panikos atakos (kažkur 15-16 metų). Tiesa viską sutvarkydavo AD. Buvau baigęs juos gert, bet ties 18 metais ir egzaminais brandos uzejo geguze vel panikos atakos, bet viska sutvarke AD, tai leido gerai juos parasyt. Iki 2011, kai viena karta gyvenime buvo didybes manija ir tiesiog ipaise sizoafektini sutrikima.
Kas del vaistu kokteilio, mes bandome viska del vieno dalyko - kuo geresnes mano savijautos. As atlaikau labai didideli fizini kruvi (del lesu turejimo galiu sau leist sirdi issitirt su veloergometrija kas puse metu, kaip ir daugeli organu kas metai), esu gabus moksluose ir kitoje veikloje, ir kol kas tie gabumai nemenksta. Sirdi vis tiriu, nes del pazeistos CNR man yra savaimine tachikardija (gerai, kad ne kiekviena diena ar ypac daznai). Taip pat uzeinantys blogumai (net neina ju kitaip pavadint, ne panikos atakos, bet tiesiog bloga savijauta) neleidzia ramiai gyvent. Kaip minejau, anksciau AD viska sutvarkydavo. Dabar nebe. Dabar kombinuotai bandom kazka. Kol kas savijauta sakyciau 65% is 100%. Taigi yra kur eit i prieki.