Moderatorius: signs

Parašė begemotas126
#315107
begemotas126 rašė:Aš žadu lankytis dienos stacionarą, kokie atsiliepimai? pradėsiu lankyti greitai:) Kuo skiriasi psichoterapinis dienos nuo dienos stacionaro?
Vartotojo avataras
Parašė Astro-Meška
#315136 Man dienos stac. nepatiko. O psichoterapiniam sunku, bet naudinga. Žiūrint kas tau, kaip jautiesi... Beje tikiuos čia apie Vasaryną kalba... :achtung
Vartotojo avataras
Parašė HappyAngel
#316676 Na, pagaliau grįžau iš Vasaryno labai nusivylusi gydymu. Keisti man tokie gydymo metodai, kai savo gydytoją geriausiu atveju matai kartą per savaitę. Džiugu tik tai, kad ne visi ten gydytojai vienodi, kiti savo pacientus lanko beveik kasdien. Tik tokie atvejai reti, pvz. iš skyriaus 4 gydytojų tik 1 dirba su pacientais, t.y. jais domisi, kalbasi ir pan. Visus kitus tenka gaudyti, kad galėtum pasikalbėti. Labai puiki gydytoja J. Bičkienė. :super
Parašė face
#316809 Sveiki,

aš čia rašau pirmą kartą, pagaliau po ilgų somatinių ligų paieškų ir metus trukusios vis gilėjančios nevilties esu su visiškai šviežia oficialia diagnoze - depresija su somatoforminiais sutrikimais. Psichiatras-psichoterapeutas pirmiausiai nukreipė mane į Vasaros ligoninės dienos stacionarą.
Bet, kaip suprantu, ten yra 2 dienos stacionariai: Pagrindinis (didysis) dienos stacionaras (5 korpusas) ir Psichoterapinis dienos stacionaras (8 korpusas). Gal galite pasidalinti patirtimi, kurie taip pat lankėtės Vasaros dienos stacionare: į kurį patekote su depresijomis - į Didįjį ar Psichoterapinį? Jei gerai suprantu, Didžiajame dienos stacionare daugiau dėmesio skiriama medikamentinio gydymo pritaikymui, o Psichoterapiniame dienos stacionare - daugiausia vyksta darbas per konsultacijas individualiai ir psichoterapinėse grupėse? Jeigu siunčia į Psichoterapinį, tai iškart reikia atvykus kreiptis į 8 korpusą, ar eiti į bendrąjį priėmimo skyrių ir po to jau nukreips?
Gal galite pasidalinti žiniomis ir apie tai, kaip atrodo dienos stacionaro dienotvarkė? Plius - ar yra galimybė pradėjus lankytis dienos stacionare, jau įpusėjus 6savaičių kursą prašytis savaitei, kad leistų išvykti? Turiu numatytą svarbią profesinę išvyką birželio viduryje, nesu suicidinė ar kitaip sau pavojinga, tad ar apskritai įmanoma būtų tartis tenai dėl to atleidimo nuo dienos stacionaro savaitės laikotarpiu, ar nė neverta svajoti apie tokius dalykus? Labai lauksiu galinčių suteikti informacijos:)
Parašė face
#316810 ir dar vienas klausimas: ar būnant Psichoterapiniame stacionare taip pat skiriamas medikamentinis gydymas?
Vartotojo avataras
Parašė HappyAngel
#317009
face rašė:ir dar vienas klausimas: ar būnant Psichoterapiniame stacionare taip pat skiriamas medikamentinis gydymas?


Na aš nesu lankiusi dienos stacionaro, bet nesenai gulėjau 6 korpuse, todėl iš kitų pacientų kažkiek girdėjau apie tai, kas ten vyksta. Dienos stacionare 5 korpuse tokia tvarka, kad gydo gydantis gydytojas, parinkdamas vaistus, šalia to eina užsiėmimai, kuriuos pasirenkate ir lankote. Užsiėmimai įvairūs, nuo psichologo konsultacijų iki muzikos, sporto užsiėmimų. Deja atsiliepimai nekokie, retam padeda tie visi užsiėmimai, tikriausiai tiems, kurių būklė nėra labai prasta, kuriems reikia socializuotis, veiklos kažkokios, bendravimo ir pan.
Psichoterapiniam 8 korpuse nelabai žinau, kas kaip vyksta. Bet girdėjau, kad lanko taip pat užsiėmimus (ten pat, kur ir 5 korpuso pacientai eina). Tik psichoterapiniame labiau koncentruojasi į psichoterapinį gydymą, kaip jūs ir minėjote. Dėl vaistų skyrimo,tai ir psichoterapiniame dienos stacionare skiria gydymą. Jei mato, kad žmogui reikalingi vaistai, juos ir skiria. Aš asmeniškai rinkčiausi tik psichoterapinį skyrių, tiek dienos stacionarą tiek rizikuočiau atsigulti į ligoninę. Čia sakau iš savo patirties, kai mane pagrinde gydė vaistais ir nebuvo jokio pagerėjimo. Viena psichologė man patarė lankytis pas psichoterapeutą, nes pvz. depresijos vien vaistais neišgydysi, jei depresija labiau kyla iš asmenybės tam tikrų savybių ir pan. Tiesiog reikia keisti, nagrinėti save.
Aišku turint somatinius sutrikimus vaistai būtini.

Gal kartais vartojate antidepresantą Cymbalta? Nes skaičiau, kad jie mažina skausmą. Pati galvoju apie juos, nes man jie tiko, nors pas mane nėra psichosomatinių skausmų, tiesiog nuotaiką gerai sutvarkė per trumpą laiką.

Beje, visada galite pasiskambinti ir pasiklausti informacijos, kuri jums rūpi, arba trumpai paskaityti apie tai, kaip gydo vienam ir kitam dienos stacionare -
http://www.vasaros.lt/sk_dienos_stacionaras.htm
http://www.vasaros.lt/sk_psichoterapinis.htm

Berods dienos stacionaruose gydo 30 dienų.
Parašė face
#317017
HappyAngel rašė:
face rašė:ir dar vienas klausimas: ar būnant Psichoterapiniame stacionare taip pat skiriamas medikamentinis gydymas?


Gal kartais vartojate antidepresantą Cymbalta? Nes skaičiau, kad jie mažina skausmą. Pati galvoju apie juos, nes man jie tiko, nors pas mane nėra psichosomatinių skausmų, tiesiog nuotaiką gerai sutvarkė per trumpą laiką.

Beje, visada galite pasiskambinti ir pasiklausti informacijos, kuri jums rūpi, arba trumpai paskaityti apie tai, kaip gydo vienam ir kitam dienos stacionare -
http://www.vasaros.lt/sk_dienos_stacionaras.htm
http://www.vasaros.lt/sk_psichoterapinis.htm

Berods dienos stacionaruose gydo 30 dienų.





Labai ačiū už informaciją!

Buvau antradienį 8 korpuse, gavau dar vieną tenykščio psichiatro (t.y. psichiatrės) konsultaciją ir receptą antidepresantams "Elontril" bei tikriausiai pradėsiu (kai prieisiu eilę, nes dabar esu įrašyta į eilę) gydymą psichoterapiniame dienos stacionare.

Man psichosomatika reiškiasi ne tiek skausmais. Labiausiai per žarnyno ir skrandžio sutrikimus, kuriuos iš skausmų lydi nebent pilvo skausmai - bet visam tam paaiškinimo po daugybės išsamių tyrimų nėra, ir vis aiškiau ėmė darytis, kad čia ne fizinė liga, o depresija, į kurią vis giliau klimpau. Diagnozė nebuvo visai netikėta, nes jau metus jaučiau, kad visai negeri reikalai vyksta su manimi, bet visgi tokia diagnozė šokiravo, išgąsdino ir t.t.

Dabar jau antra diena geriu "Elontril", kol kas nieko labai nejaučiu, tik gal kad įtampa sumažėjo ir viskas labiau dzin atrodo, bent jau nepravirkau per tas dvi dienas dėl niekų, kaip kad būdavo kasdien jau beveik visus metus. Tad gal jau šioks toks poveikis atsiranda, bet kažką spręsti dar per anksti.

Manęs laukia ir numatytas ilgas psichoterapijos kelias individualiai, privačiai pas specialistą. Bet prieš tai mano psichiatras-psichoterapeutas, kuris ir nustatė diagnozę, labai rekomenduoja praeiti tą 6 savaičių kursą Psichoterapiniame dienos stacionare, vasaros g., todėl mane ten ir nukreipė; jo manymu, pradžiai grupinė psichoterapija būtų labai į naudą greta ką tik prasidėjusio medikamentinio gydymo, kad kasdien lankantis dienos stacionare būtų sekamas ir prisitaikymas prie vaistų, sekamas jų poveikis ir tinkamumas. O po tų 6 savaičių jau liktų vaistai ir individuali psichoterapiją pas mano psichoterapeutą, kuri truktų ilgai, kalba eina apie minimum 1 metus, o tikriausiai prisireiks ir 2-jų.

Tad ir įdomu,, kaip ten viskas vyksta Psichoterapiniame dienos stacionare ir kiek realios naudos tame yra. Aš baisi individualistė, tad mane grupinė psichoterapija labai gąsdina ir atrodo sunkiai įsivaizduojama. Bet gal kaip tik ir būtų į naudą pabandyti būti grupėje, pamatyti, kad esu tokia ne viena, su savo problemomis ir liga, pabandyti pamatyti save per buvimą su kitais, per kitų istorijas. Suprantu, kad naudos kiekvienas pasiima arba nepasiima labai individualiai - bet aišku, kad neramu ir baisu, kaip man seksis. Kaip suprantu, Psichoterapiniame dienos stacionare priklauso ir individualios konsultacijos pas psichoterapeutą? Įdomu, ar galima rinktis specialistą ar paskiria ir viskas? Nes juk gali būti, kad neįvyks kontaktas ir bus neatitikimas tarp paciento ir specialisto...
Vartotojo avataras
Parašė HappyAngel
#317353
face rašė:Labai ačiū už informaciją!

Buvau antradienį 8 korpuse, gavau dar vieną tenykščio psichiatro (t.y. psichiatrės) konsultaciją ir receptą antidepresantams "Elontril" bei tikriausiai pradėsiu (kai prieisiu eilę, nes dabar esu įrašyta į eilę) gydymą psichoterapiniame dienos stacionare.

Man psichosomatika reiškiasi ne tiek skausmais. Labiausiai per žarnyno ir skrandžio sutrikimus, kuriuos iš skausmų lydi nebent pilvo skausmai - bet visam tam paaiškinimo po daugybės išsamių tyrimų nėra, ir vis aiškiau ėmė darytis, kad čia ne fizinė liga, o depresija, į kurią vis giliau klimpau. Diagnozė nebuvo visai netikėta, nes jau metus jaučiau, kad visai negeri reikalai vyksta su manimi, bet visgi tokia diagnozė šokiravo, išgąsdino ir t.t.

Dabar jau antra diena geriu "Elontril", kol kas nieko labai nejaučiu, tik gal kad įtampa sumažėjo ir viskas labiau dzin atrodo, bent jau nepravirkau per tas dvi dienas dėl niekų, kaip kad būdavo kasdien jau beveik visus metus. Tad gal jau šioks toks poveikis atsiranda, bet kažką spręsti dar per anksti.

Manęs laukia ir numatytas ilgas psichoterapijos kelias individualiai, privačiai pas specialistą. Bet prieš tai mano psichiatras-psichoterapeutas, kuris ir nustatė diagnozę, labai rekomenduoja praeiti tą 6 savaičių kursą Psichoterapiniame dienos stacionare, vasaros g., todėl mane ten ir nukreipė; jo manymu, pradžiai grupinė psichoterapija būtų labai į naudą greta ką tik prasidėjusio medikamentinio gydymo, kad kasdien lankantis dienos stacionare būtų sekamas ir prisitaikymas prie vaistų, sekamas jų poveikis ir tinkamumas. O po tų 6 savaičių jau liktų vaistai ir individuali psichoterapiją pas mano psichoterapeutą, kuri truktų ilgai, kalba eina apie minimum 1 metus, o tikriausiai prisireiks ir 2-jų.

Tad ir įdomu,, kaip ten viskas vyksta Psichoterapiniame dienos stacionare ir kiek realios naudos tame yra. Aš baisi individualistė, tad mane grupinė psichoterapija labai gąsdina ir atrodo sunkiai įsivaizduojama. Bet gal kaip tik ir būtų į naudą pabandyti būti grupėje, pamatyti, kad esu tokia ne viena, su savo problemomis ir liga, pabandyti pamatyti save per buvimą su kitais, per kitų istorijas. Suprantu, kad naudos kiekvienas pasiima arba nepasiima labai individualiai - bet aišku, kad neramu ir baisu, kaip man seksis. Kaip suprantu, Psichoterapiniame dienos stacionare priklauso ir individualios konsultacijos pas psichoterapeutą? Įdomu, ar galima rinktis specialistą ar paskiria ir viskas? Nes juk gali būti, kad neįvyks kontaktas ir bus neatitikimas tarp paciento ir specialisto...


Aš vis dar svarstau galimybę atsigulti pas A. Alekseičiką į 10-tą korpusą. Tik supainiojo mane psichologių skirtingos nuomonės šiuo klausimu. Vienai tai pasirodė per drastiškas būdas gydytis, kita gyrė, kad vos ne 100 proc. padeda, kuo aš visiškai netikiu.
Aš taip pat individualistė, grupinė terapija ir mane baugina. Bet manau, kad gyvenime reikia viską, ką tau duoda išbandyti. Laikausi nuostatos, kad jei man nepatiks, netiks, juk galiu laisvai išsirašyti. Bet bent būsiu sau davusi šansą, pabandžiusi kažką naujo. Manau, kad psichoterapija yra vienintelis man likęs šansas išgyti, nes vaistai jau nepadeda :(

Dėl specialisto pasirinkimo, tai paprastai paskiria, čia visur tas pats - tiek dienos stacionare, tiek ligoninėje. BET visada turi teisę pati pasirinkti gydytoją, jei tarkim tu nerandi kalbos, nėra ryšio su tau paskirtu gydytoju. Man tas pats buvo ligoninėje, tik deja aš neišdrįsau taip pasielgti, bet kitą kartą jau žinosiu, kaip elgtis.

Dėl psichosomatinių sutrikimų tai pas mane buvo su skrandžiu bėdos. Jau maniau, kad bus opa, o Santariškėse profesoriai gal 30 min. kankino su endoskopu ir nieko nerado. Tas pats ir su žarnynu - pas mane dirgliosios žarnos sindromas. Žodžiu mano virškinimo sistema labai susieta su nervine būkle.

Man bus labai įdomu išgirsti, kaip seksis dienos psichoterapiniame stacionare. Gal galėsi parekomenduoti kokių gerų specialistų ;)
Vartotojo avataras
Parašė Anomaly
#317559 Teko pabūvoti visuose korpusuose,kur yra dienos stacionarai(Vasaros g.) ir ką?-ogi nieko...Visur ta pati grupinė psichoterapija kuri, bent jau man,yra nulinės vertės.Pas Alekseičiką aplamai yra durnių laivas,ten atseit pacientas gydo pacientą.Vaistus sumažina iki minimumo ir pusę dienos turi vaikščioti iš vienos grupinės terapijos į kitą.Ir visur tas pats per tą patį...Mano manymų psichiatrai ten atostogauja,nes per daug nesigilina į individualias kiekvieno žmogaus problemas.Žinoma,jeigu mokamai lankaisi pas juos individualiai,tuomet tave labai greit pamils(pinigus jie ten labai mėgsta,ypač Remeikis),todėl po dienos stacionaro,jei pamatys kad neturi babkių individualiems "pasimatymams" tave papraščiausiai išspirs su pasakymų,kad pats nenori gydytis.Va taip...
Vartotojo avataras
Parašė insomnia
#317560 Psichiatrinės ligoninės yra skirtos žmogaus orumo pažeminimui, na bent jau kiek mano patirtis rodo
Parašėnemoku
#317561
insomnia rašė:Psichiatrinės ligoninės yra skirtos žmogaus orumo pažeminimui, na bent jau kiek mano patirtis rodo

Man tai kaip tik atstatė orumą ligoninėje, prieš tai nelabai oriai jaučiausi vien gulėdama ir mėnesius net nesiprausdama. :?
Gal nuo ligoninės priklauso. Man labai tiko, nes jaučiausi labai blogai, o nuo daugumos vaistų man būna žiaurūs šalutiniai (nelabai man su tokiais vaistais sekas), o psichiatras poliklinikoj kas 3-5 dienas negali priiminėt ir vaistus keist. Atvažiavau ten su sunkia depresija, išvažiavau neblogai apsveikus ir jau kiek metų nebeatkrentu.
Vartotojo avataras
Parašė insomnia
#317563 Mano tai tik neigiamos patirtys po visų gulėjimų.
Parašėnemoku
#317566 Kiekvienam individualus dalykas, aš tai džiaugiuosi, kad tuo metu nusprendžiau gultis į ligoninę, kažin ar dabar taip gerai gyvenčiau, jei būčiau tik poliklinikoj gydžiusis, nes man ten taip ir neatitaikė vaistų ir vis blogėjo.
Vartotojo avataras
Parašė insomnia
#317577 Na taip, kiekvienam savo, gal dar nuo ligoninės irgi priklauso. Na bet aš tikiuosi kad daugiau nebereikės jose gulėti
Vartotojo avataras
Parašė HappyAngel
#317578
nemoku rašė:Kiekvienam individualus dalykas, aš tai džiaugiuosi, kad tuo metu nusprendžiau gultis į ligoninę, kažin ar dabar taip gerai gyvenčiau, jei būčiau tik poliklinikoj gydžiusis, nes man ten taip ir neatitaikė vaistų ir vis blogėjo.


Manau, kad nuo daug ko priklauso, ir tai tikrai individualu. Gulėjau tik kartą, nepaslaptis, kad Vasaryne. Vienoms moterėlėms tai buvo jų žodžiais kurortas, kitoms tai buvo tik būtinybės, nes reikėjo vaistus atitaikyti/keisti. Tačiau teko matyti daug išeinančių ir sakančių - nieko nepadėjo. Buvo tokių, kuriems padėjo. Čia labai ir nuo diagnozės priklauso, nuo gydančio gydytojo, jo sufaryto gydymo plano. Mano atveju - labai nusivyliau. Nes man poliklinikoje paskyrė gerti tuos AD, o ligoninėje jų nekeitė, pasakė, kad tai geri vaistai ir tik didino dozę, o aš jaučiausi tik dar blogiau nuo tos didelės dozės. Pafarširavo nuo nerimo neuroleptikų ir paleido su tokiais, kurie kai kuriose ligoninėse senai jau atmesti, nenaudojami dėl jų neveiksmingumo. Išleido mane dar prastai besijaučiančią, su šalutiniais (matyt nuo padidintos dosės AD), nes eidamai dar jaučiausi kaip laive, orientacija kažkaip sutruikusi buvo aplinkoje. Psichologo konsultacijos išvis nulinės reikšmės. Nors man buvo pasakyta, kad man labai reikia psichoterapijos, bet kažkodėl gydanti gydytoja man skyrė tik 1, daugiausiai 2 kartus per sav. ir tai tos konsultacijos jautėsi, kad tik iš pareigos, užtrukdavo ilgiausiai apie 40 min (gal tik vieną kartą - pirmąjį), trumpiausia - 10 min. :D Po ligoninės supratau, kad mano psichiatras n kartų geresnis nei tenn buvę. Visomis prasmėmis, tiek vaistų atitaikymu, tiek bendravimu, tiek įsigilinimu į žmogų, noru jam padėti. Gaila, kad tokių mažuma šiais laikais.

Iš dalies sutinku su Anomaly. Daug ką valdo pinigai. Nors teko girdėti atvejų, kai pacietas gydančiam gydytojui davė 200 lt, bet tai nieko nepakeitė, tikrai dažniau nesilankė ir gydė kaip visus. Psichoterapijoje žinoma kitaip. Geriausia išeitis, tai turėti daug pinigų ir rasti gerą privatų psichoterapeutą.