Moderatorius: Astro-Meška

Parašė žebenkštis
#313788 Sveiki. Ar čia man vienam karts nuo karto kyla tokios, sakyčiau, įdomios mintys padaryti kažką beprotiško. Tai gali būti kokios tai religijos priimimas, tapimas vegetaru, ar tapimas atsiskyrėliu vienuoliu. Mane tai depresija dažnai lyg ir paskatina padaryti kažką nepaprasto, puoselėti savo dvasinį gyvenimą. Nes man, sergant depresija kyla begalė egzistencinių klausimų. Tačiau kad ir kaip būtų paradoksalu, tam, kad užsiimtum dvasingumo ūgdymu, tam irgi reikia motyvacijos, noro, vidinės energijos. O sergant depresija tuo nepasižymiu :D. Taigi lyg ir noriu pradėti dvasiškėti, bet tam neatsiranda niekaip jėgų.[/quote][/b]
Vartotojo avataras
Parašė PasiFlora
#341027 Sveikas, Žebenkštie:) Puikų, kad yra noras dvasiškai patobulėt...
Praėjo daugiau kaip metai. Nejaugi niekas neatsakė, nepasidalino mintimis?
Man noras kažkuo užsiimt visada yra-patinka spalvinti (jau nebesvarbu, kad esu senai suagusi), žaviuosi, kad kiti piešia, tapo ant drobių, bet dar nebandau, nėra didelio stimulo, o ir abejoju, kad turiu tam talento, bet -ką galima žinoti...Pastebėjau, kad, kai išdrįstu, nugaliu baimę, tai ir pavyksta, vaidinu dramos būrleyje. Tiesiog taip išreiškiu save, ko daug daug metų sau leleidau, nes netikėjau savim:(...
Senai senai domiuosi dvasinio gyvenimo temomis, daug dvasinio ir psichologinio pobūdžio knygų esu perskaičiusi...Esu buvusi sveiko gyvenimo būdo ir dvasinėje stovyklose. Vienoje-valiau organizmą ir visos temos buvo apie sveiką gyvenseną, kitoje-narpliojome savo kompleksus, siuntėm meilės energiją sau ir kitiems, dainavome mantras, meditavome.
Abiejose patiko ir gavau kažką gražaus sau;) Taip pat buvo keli momentai, kai sau sakiau, kad nuo šiol kitaip gyvensiu, maitinsiuos, mąstysiu, bet..valios valios stinga...Tiesa, dvasinėje stovykloje ne tik blogas mintis vaikėm, bet ir apie Dievą, Visatąkalbėjom/girdėjom...
Stovyklos įkūrėjas kalbėjo, kad dievų daug (stovyklos salėje buvo Jėzaus, Būdos, Krišnos foto), bet kuo tikėti - savimi, dievu, visata-mūsų asmeninis reikalas. Reziumė-stengiuosi tikėti savimi (ne visada pavyksta), bet, kai prastai būna-pasimeldžiu. Priimti kokio rimto tikėjimo nenoriu.