- 2015 11 08, 15:23
#346733
Vartoji vaistus? Jei labai blogai galbūt padėtų ligoninė, o jei ne, tai bent išsikalbėk, nelaikyk visko savyje. Sunku kažką konkrečiai patarti, nes mano liga kitokia..
rima322 rašė:Sveiki. galvojau ir bandziau nusinuodyti vaistais bet abu kartus tetis isgelbejo..tai buvo gal pries 5 metus..Dabar jau 4 metai kaip sergu paranoidine sizofrenija..jauciuosi blogai kiekviena diena yra kancia ir as vel galvoju apie savizudybe bet to nedarau nes zinau kad pateksiu i pragara..
Taciau blogai jauciuosi ir nerandu is to iseities..kamuoja ikyrios mintys, esu ir jauciuosi vienisa ir nelaiminga. Gal kas galit patart ka daryt?
Vartoji vaistus? Jei labai blogai galbūt padėtų ligoninė, o jei ne, tai bent išsikalbėk, nelaikyk visko savyje. Sunku kažką konkrečiai patarti, nes mano liga kitokia..

. galvojau ir bandziau nusinuodyti vaistais bet abu kartus tetis isgelbejo..tai buvo gal pries 5 metus..Dabar jau 4 metai kaip sergu paranoidine sizofrenija..jauciuosi blogai kiekviena diena yra kancia ir as vel galvoju apie savizudybe bet to nedarau nes zinau kad pateksiu i pragara..
Taciau blogai jauciuosi ir nerandu is to iseities..kamuoja ikyrios mintys, esu ir jauciuosi vienisa ir nelaiminga. Gal kas galit patart ka daryt?
Arba prapjauti virvę truputį ir nušokti nuo tos, kad ir trinkos. Aišku ji turėtų nutrūkti pagal viską gal tai pabandžius ir noras dingtų bent jau trumpam. Nes įsivaizduoti noriu, bet galbūt net nesugebėčiau virvės užsidėti stovint ant nestabilios trinkos. Norisi aštrių pojūčių tas pjaustymasis nusibosta kažkaip... O jeigu ir mirčiau atrodo ehh koks skirtumas bent jau šiuo metu taip jaučiuosi. Taip tai vis išlenda kas nors, o tai smerks mane tai laikys tokiu ar dar anokiu tai nesinori mirt kai apie tave taip galvoja, bet stengiuosi negalvoti apie taip arba rasti būdų, kad kiti negalvotų taip. Kaip manote ar tai rimta? Ar tai labiau norėjimas, kad atkreiptų dėmesį. Blogai atrodo nesijaučiu, bet nusižudyti noriu. To dėmesio ir kam to reikia, bet vėlgi nerašyčiau visai jeigu jo nenorėčiau. Išlieti ir į juodraštį tai galėčiau. Na nesvarbu, bet jeigu tai papasakosiu psichiatrei neabejotinai sakys gal pagulėk visgi tu
Dabar tikiu, kad mano gyvenimas pasikeis kai tarkim įstosiu kitur... Bet tas tikėjimas jau dabar blėsta ir abejoju ar taip bus tikriausiai ne. O va tikėti Dievu nuolat ir jaustis ne taip blogai nežinau kaip tai pavyksta kitiems. Aš net nesuprantu ką reiškia tikėjimas ir atsidavimas jam. Bet atrodo jog tai padėtų... Keista jog apie tai kalbu, bet nemanau, kad kada nors patikėsiu Dievu matyt to nebus galbūt net gimti reikia labai religingoje šeimoje, kad juo tikėtum ir jis būtų tau ko ne atsvara daug kam gyvenime. Nežinau kaip taip įmanoma tiesiog to man nebus gali norėti, bet neišeis. Kažkaip atrodo, kad visiškai Dievui atsidavę žmonės yra laimingi gerai tiems žmonės nors jų šiais laikasi turbūt labai reta oi labai... Kažin ar išvis yra. O ką daryti man? Aš nelabai žinau ką daryti. Galėjau gimti kokiu ereliu arba liūtu ir sau gyventi, o čia tiek daug visko ir taip sudėtinga ehh...



