Christine eilės

Moderatorius: Astro-Meška

 Atsakymai

Christine eilės

Parašė Christine
- 2017 01 08, 23:29 #362947 2017 01 03
supelijusios dienos tarp keturių buto sienų,
kur kiekvienas kampelis lyg nudvėsęs paukštelis
savo pasakas seka čia supuvusi senė -
praeities ji suluošinta, dabarties kaulus laužo
šitoj pelkėj betoninėj tarp pašvinkusių puodų
veja siūlą raudoną, kelia mirusių puotą
senė gieda ir rauda, veda kūną iš proto
skausmas diegia per šonus, būgnai dunda
ir pakėlusi uodegą praeitis atšuoliuoja
jos abi geros draugės nuvanoja tau skuostus
ir nei verkti, nei juoktis jau visai nesinori
patyliukais į kampą susirango kūnelis
šalia glaudžiasi vienas kitas negyvas paukštelis
saulei kylant prabusti pasidaro sunkoka,
nes bičiulės dar pupsi apie sielvarto stoką
verčia imt ir galvoti apie viską kas bloga
tau nutiko, nutinka, tau nutiko, nutinka, tau... nutiks.

Christine eilės

Parašė Christine
- 2017 01 08, 23:37 #362948 medituoju savo liūdesį
jo šaltus ir lipnius prisilietimus

kūnas išsiilgęs tikro prisilietimo
siunčia ligotus pranešimus

skaitau juos ašaroms byrant,
kol liūdesys į baimę įsipainioja

ir vis tik pabandau žengti per slenkstį,
deja, du žingsniai ir pradedu dūsti

ir vėl medituoju savo vienatvę
kol širdis nustoja pašėlusiai skųstis...

Christine eilės

Parašė Christine
- 2017 01 08, 23:42 #362949 Jos vardas Alisa,
jos mintys klajoja tamsoje,
pasaulis mato vien tik šypseną
ir regis nieko keisto čia,
kad prasmė po truputį išnyksta...
iš rūko lenda sutvėrimai visokie
kėsinasi į jos gyvybės syvus
ji keičia pavidalus ir ieško kelio
tik kur ir pas ką pati dar nežino...
tad užsidaro ji erdvėje tuščioj:
tarp visko ir tarp nieko, ir pasilieka,
galvoja laikinai, kužda angelai,
kad amžinai...

Christine eilės

Parašė Christine
- 2017 01 08, 23:47 #362950 spintoje užduso rūbai,
stalčiui supelijo sąsiuviniai,
lovoj merdėja paklodės
o ant stalo pūva obuoliai...
namuose kažko prisiveisė,
ropinėja sienomis vorai
ant palangės vysta gėlės,
o tapkes apspito vabalai...
galvoje taip pat kažkas pakriko
nesimato, nesigirdi ir jausmų
vien gyvatės ir puvėsiai
pilna sieloje visokių padarų
su tavim kalbėt pradėjo
aptrupėją sienų apmušalai
sako viskas čia gerai,
tau tiktai vaidenasi
viskas ką neigei, tik pavidalais kitais...

Christine eilės

Parašė Christine
- 2017 01 08, 23:51 #362951 ji buvo sausa,
kaip nendrė vėlų rudenį,
kai pro šalį ėjusi pora
nusiskynė ją ir
pasimerkė namuose į
tuščią degtinės butelį
ji užaugo sausa,
kaip medžių lapai rudenį
kupina gamtos spalvų,
bet trapi ir trupanti,
nes pora tą pirmąjį rudenį
nepripylė vandens į butelį,
o dabar ji brenda basa
per gyvenimo rudenį
tos poros seniai apleista ir
vis labiau ir labiau trupanti,
nes taip ir neišmoko pati
įsipilti vandens į tą butelį
 Atsakymai
Grįžti į Kūryba