Moderatorius: signs

Vartotojo avataras
Parašė biggie
#370157
Phurriz rašė:Geriau iskarto 40 mg isgerti ? Ar padalinti i 20-20 ?

Cia siaip idomus dalykas su situo, nes pvz. Arketis firmos geriau tai tablete is karto tirpo burnoj, tai kaip suprantu ji nera CR (Constant Release). CR paroxetinas turi siek tiek maziau smarves nei Instant Release (~20 %), tai realiai 40mg Arketis butu kaip 50mg Seroxato ar kitos firmos, 20mg butu kaip ~25mg. Nezinau kiek cia itakos turetu paciam gydymo efektui, bet jei kazkas jautrus paroxetino anticholinerginiams salutiniams (tarkim dziusta burna ar slopina), Arketi galima gerti ir du kart dienoj.
Vartotojo avataras
Parašė HappyAngel
#370237
biggie rašė:
anglis rašė:Biggie po kiek laiko pradeda veikti parksetinas aš actavis firmos geriu baimei nuimti 10mg dekuj

Per 2-3 savaites turetum kazka jausti, bet 10mg net nera terapine doze, kazka spresti turbut reiktu isbandzius bent 20-30mg


Man teko ir 60 mg gerti, paskui dėl per didelio suaktyvinimo suicidinių minčių sumažino iki 40 mg ( gėriau iškart 40 mg rytais, tada kai negerėjo, bandė 20 mg ryte, tada 20 mg per pietus - tas pats nulinis poveikis). Po kokių 2 mėnesių vėl prasiveržė lengva panika, emocijos - verkimas, jautrumas, nerimas, nenoras gyventi. Nesuvokiu, kas man yra, kad vaistai man kaip tik veikia tik pačioj pradžioj įvedinėjant ir dar kokias kelias savaites, o vėliau lyg nieko, jokio poveikio nejuntu :oops: Jau stogas dėl to važiuoja ir esu visiškame akligatvyje, nes jau neliko nebandyto tinkančio antidepresanto. Vėl n-tą kartą suku ratą per tuos pačius antidepresantus. Dabar įsivedinėju escitalopramą. Pamenu bent kokias 3-4 savaites su juo buvo labai gerai. Jau norisi poilsio, nes nieks nepadeda.
Vartotojo avataras
Parašė HappyAngel
#370257 Diagnozė dažnai buvo tikslinama gulint klinikose, tariantis su konsultantais, profesoriais ir pan. Paskutiniu metu dėl bipoliškumo. Laimei tai nepasitvirtino, pas mane nėra manijos epizodų. Tiesiog gydymui nepasiduodanti įsisenėjusi sunki depresija, kuri kilusi iš asmenybės sutrikimų, todėl labai sunkiai vaistais gydoma. Apskritai asmenybės sutrikimai vaistais negydomi.
Aš save irgi per tiek laiko gerai pažįstu ir jaučiu, kad kitos diagnozės negali būti, t.y. kokia ji kitokia gali būti? Aš neįsivaizduoju :achtung
Vartotojo avataras
Parašė biggie
#370262
HappyAngel rašė:Diagnozė dažnai buvo tikslinama gulint klinikose, tariantis su konsultantais, profesoriais ir pan. Paskutiniu metu dėl bipoliškumo. Laimei tai nepasitvirtino, pas mane nėra manijos epizodų. Tiesiog gydymui nepasiduodanti įsisenėjusi sunki depresija, kuri kilusi iš asmenybės sutrikimų, todėl labai sunkiai vaistais gydoma. Apskritai asmenybės sutrikimai vaistais negydomi.
Aš save irgi per tiek laiko gerai pažįstu ir jaučiu, kad kitos diagnozės negali būti, t.y. kokia ji kitokia gali būti? Aš neįsivaizduoju :achtung

Ar buvo kada nors svarstytas triciklis antidepresantas? Jei tikrai rezistencine vienpole depresija, gali buti ir ivyke fiziologiniai pokyciai kaip hipokampo atrofacija ar neurotrofinu trukumas. Is esmes tokiu atveju reikia labai agresyvaus gydymo ir galimo stipriu salutiniu poveikiu iskentejimo, kol prasides hipokampo neurogeneze (nauju lasteliu augimas/atstatymas iki priesdepresinio lygio). Viena is strategiju yra bandyt daryt tikra dviguba serotonino/noradrenalino kokteili su nortriptylinu. Escitalopramas yra vienas is AD, kuris nekelia nortriptylino koncentracijos, todel galima varijuoti pilna 75-150mg dozes amplitude.
Vartotojo avataras
Parašė HappyAngel
#370275 Amitriptilino didelėmis dozėmis teko naudoti. Jis lyg iš triciklių. Bet jokio gerėjimo nebuvo apart stiprių jau nepakeliamų šalutinių. Tokių, kur į juos nekreipti dėmesio ar kęsti yra pavojinga sveikatai. Gydytojas tada nutraukė. Pvz su venlafaksinu išvis man blogai, nors jį siūlo pastoviai atsigulus į vasaryną. Man sutrinka ilgam, tai nepraeina kaip laikinas šalutis poveikis, orientacija erdvėje. Baisi savijauta. Todėl prisiminus įvedimo ir gyvenimo kelis mėnesius su didinama venlafaksino doze buvo košmaras. :oops:
Tada ėmiai galvoti apie psichoterapijos galimybę. Bet dabar vėl abejoju. Nes mano depresija yra ir gyvenimo pasekmė. Tėvai alkoholikai, matytas smurtas šeimoje, vaiko gyvenimas baimėje, patyčios mokykloje, nesėkmingas jau suaugusios asmeninis gyvenimas... jaučiu daug vidinuje skaudulių, problemų, kurių kartais atrodo vaistai negali ištraukti. Bet norisi vaistais pačią tą depresinę būklę apvaldyti. Kad nesinorėtų nusišauti.
Vartotojo avataras
Parašė biggie
#370286
HappyAngel rašė:Amitriptilino didelėmis dozėmis teko naudoti. Jis lyg iš triciklių. Bet jokio gerėjimo nebuvo apart stiprių jau nepakeliamų šalutinių. Tokių, kur į juos nekreipti dėmesio ar kęsti yra pavojinga sveikatai. Gydytojas tada nutraukė. Pvz su venlafaksinu išvis man blogai, nors jį siūlo pastoviai atsigulus į vasaryną. Man sutrinka ilgam, tai nepraeina kaip laikinas šalutis poveikis, orientacija erdvėje. Baisi savijauta. Todėl prisiminus įvedimo ir gyvenimo kelis mėnesius su didinama venlafaksino doze buvo košmaras. :oops:
Tada ėmiai galvoti apie psichoterapijos galimybę. Bet dabar vėl abejoju. Nes mano depresija yra ir gyvenimo pasekmė. Tėvai alkoholikai, matytas smurtas šeimoje, vaiko gyvenimas baimėje, patyčios mokykloje, nesėkmingas jau suaugusios asmeninis gyvenimas... jaučiu daug vidinuje skaudulių, problemų, kurių kartais atrodo vaistai negali ištraukti. Bet norisi vaistais pačią tą depresinę būklę apvaldyti. Kad nesinorėtų nusišauti.

As ir pats neseniai pradejau psichodinamine terapija su gydytoja, kuria labai pasitikiu ir stengiuos nebebegti nuo problemu, nes ir mano gyvenime daug slamsto yra buve, nesistengiu nieko uzmirsti, greiciau ieskau budu sustipreti, kad seni iprociai ir strategijos, kurias susikuriau isgyventi sunkius gyvenimo periodus, prarastu savo itaka ir galeciau buti spontaniskesnis ir gyvesnis. Ne per diena viskas susitvarko, bet gal reikalai pajudes i prieki :)
Vartotojo avataras
Parašė HappyAngel
#370302 Kvetiapinas man skirtas miegui, nes joks kitas migdomasis nepadėjo. Taigi čia viskas aišku, nors jis antipsichotikas, man jokių psichozių ar pan.nėra, be to dozė jo minimali. Kam clonezapamas? Manau, kad atsakymas aiškus turėtų būti. Ypač kai pagrindinis antidepresantas beveik neveikia. Ir nuraminsiu, kad pas mane tik paprasta vienpolė depresija. Ir jau net nuo jaunystės lydima melancholija, nenoras gyventi. Jau įtariu, kam čia turiu tokią ataskaitą duoti. :D
Nesudievinu psichiatrų, todėl tiek diagnozė, tiek vaistų skyrimas buvo ne vieno gydytojo darbas ar nuomonė.
Dėl psichoterapijos pritariu. Man ji labai reikalinga. Tik nėra galimybės mano atveju. Dabar lankausi pas psichologę, kuri yra ir psichoterapeutė, deja nematau darbo nuoseklumo. Man sakė tinkamiausia būtų psichodinaminė psichoterapija. Deja, tenka tik pasvajoti ir toliau kankintis. :death
Vartotojo avataras
Parašė HappyAngel
#370716
biggie rašė:Escitalopramas yra vienas is AD, kuris nekelia nortriptylino koncentracijos, todel galima varijuoti pilna 75-150mg dozes amplitude.


Ar gerai supratau, kad net tokiomis escitalopramo dozėmis galima gydyti depresiją? Nes jo šalutinis dar yra labai pagreitėja širdies ritmas. Tai kažin kaip būtų su tuo 150 mg. Ir gydytojai kalba apie maksimalią 20 mg dozę man. Kuri mano atveju buvo veiskminga tik kurį laiką. Bet esu girdėjusi, pačiai siūlė pvz duloxetiną 120 mg, nors paprastai skiriama dozė yra max 60 mg. Tai kiek gydytojų, tiek vis naujų jų siūlymų, o pati tik pasimetu.
Vartotojo avataras
Parašė biggie
#370739
HappyAngel rašė:
biggie rašė:Escitalopramas yra vienas is AD, kuris nekelia nortriptylino koncentracijos, todel galima varijuoti pilna 75-150mg dozes amplitude.


Ar gerai supratau, kad net tokiomis escitalopramo dozėmis galima gydyti depresiją? Nes jo šalutinis dar yra labai pagreitėja širdies ritmas. Tai kažin kaip būtų su tuo 150 mg. Ir gydytojai kalba apie maksimalią 20 mg dozę man. Kuri mano atveju buvo veiskminga tik kurį laiką. Bet esu girdėjusi, pačiai siūlė pvz duloxetiną 120 mg, nors paprastai skiriama dozė yra max 60 mg. Tai kiek gydytojų, tiek vis naujų jų siūlymų, o pati tik pasimetu.

Ne, kalbejau apie nortriptylino doze. Escitalopramo maksimali kaip ir 20mg, greiciausiai ir tai niekuom ne geriau nei 10mg. As pats esu tik su 30mg duloxetino, nes 60mg man duoda per dideli nerima, nors ir taip esu su dviem anti-maniniais vaistais :(
Vartotojo avataras
Parašė HappyAngel
#370939 Biggie, o tau skiria duloxetiną depresiniu laikotarpiu ar visada non stop? Nes nesuprantu, kaip gali padėti kad ir pvz venlafaksinas sergantiems bipoline depresija. Turiu pažįstamą su šia diagnoze. Šalia jo dar geria litį. Savijauta bloga, gelbėjasi clonezapamo didelėmis dozėmis. Visada galvojau, kad bipolikams netinka aktyvinantys, o pvz labiau koks paroxetinas. Labiau iš raminančių AD. Man pačiai su vienpole depresija dažnai koks bupropionas suvelia mintis, t.y. aktyvina tas blogas, įkyrias mintis.
Kartu pagalvojau apie duloxetiną. Jo esu vartojusi max 60 mg. Pirmą kartą buvo gerai, deja, "gydytoja", kuri man daug žalos padarė ir po to, juos po 10 mėn nutraukė staigiai. Tada duobė ilgą laiką buvo. Po kažkiek laiko vėl ėmiau vartoti duloxetiną, bet poveikis jau nebuvo tos džiuginantis. Ir galvoju, jei escitalopramas nepadės, gal grįžti prie duloxetino. Jis manęs nestimuliavo taip labai kaip pvz bupropionas. vis dar planuose Krizės Vasaryne, tikiuosi gal ten pakžnsultuos dėl vaisto. Nes beveik viskas išbandyta, teko gerti didelėmis dozėmis amitriptiliną. Tai tik dar labiau pablogino savijautą. nes gydytojai jau ant manęs bandė įvairius antidepresantus, antipsichotikus, kurie, manau, nebuvo visai reikalingi, nes efekto buvo nulis.
Dabar pvz Vasaryno II sk. tegali pasiūlyti elektos šokus, kas man yra nepriimtina. Be to jau buvau rašiusi, kad pažįstamai taikė visai nesenai, efektas nulinis. Tiesiog neranda man tinkančio antidepresanto ilgalaikei stabiliai savijautai. Ilgiausiai esu išbuvusi stabiliai su paroxetinu.
Vartotojo avataras
Parašė biggie
#370960
psichiatrasss rašė:venlafaxinas ir duloksetinas tai subalansuoti antidepresantai, jie neturi nei riskio sedacinio nei riskio aktivuojancio efekto.

Venlafaxinas daug labiau stimuliuojantis nei duloxetinas. Kam teke vartot 300mg+ venlafaxino man pritars
Vartotojo avataras
Parašė biggie
#370964
HappyAngel rašė:Biggie, o tau skiria duloxetiną depresiniu laikotarpiu ar visada non stop? Nes nesuprantu, kaip gali padėti kad ir pvz venlafaksinas sergantiems bipoline depresija. Turiu pažįstamą su šia diagnoze. Šalia jo dar geria litį. Savijauta bloga, gelbėjasi clonezapamo didelėmis dozėmis. Visada galvojau, kad bipolikams netinka aktyvinantys, o pvz labiau koks paroxetinas. Labiau iš raminančių AD. Man pačiai su vienpole depresija dažnai koks bupropionas suvelia mintis, t.y. aktyvina tas blogas, įkyrias mintis.
Kartu pagalvojau apie duloxetiną. Jo esu vartojusi max 60 mg. Pirmą kartą buvo gerai, deja, "gydytoja", kuri man daug žalos padarė ir po to, juos po 10 mėn nutraukė staigiai. Tada duobė ilgą laiką buvo. Po kažkiek laiko vėl ėmiau vartoti duloxetiną, bet poveikis jau nebuvo tos džiuginantis. Ir galvoju, jei escitalopramas nepadės, gal grįžti prie duloxetino. Jis manęs nestimuliavo taip labai kaip pvz bupropionas. vis dar planuose Krizės Vasaryne, tikiuosi gal ten pakžnsultuos dėl vaisto. Nes beveik viskas išbandyta, teko gerti didelėmis dozėmis amitriptiliną. Tai tik dar labiau pablogino savijautą. nes gydytojai jau ant manęs bandė įvairius antidepresantus, antipsichotikus, kurie, manau, nebuvo visai reikalingi, nes efekto buvo nulis.
Dabar pvz Vasaryno II sk. tegali pasiūlyti elektos šokus, kas man yra nepriimtina. Be to jau buvau rašiusi, kad pažįstamai taikė visai nesenai, efektas nulinis. Tiesiog neranda man tinkančio antidepresanto ilgalaikei stabiliai savijautai. Ilgiausiai esu išbuvusi stabiliai su paroxetinu.

Paroxetinas is tikruju yra antidepresantas, kuris maziausiai sukelia manija, bent jau is SSRI, tik jo efektyvumas bipoliniam sutrikimui irgi, pagal studijas, prastas. Vat kuri laika buvo studija, kuriame venlafaxinas triuskino liti bipolinei depresijai gydyt, bet ta studija buvo "open label", ir gydytojai, ir pacientai zinojo, ka gauna, bet veliau tie patys autoriai padare "double blind'a" venlafaxino pries liti ilgu laikotarpiu, pats gydymas uztruko 12 savaiciu, kuri tese 6 menesiai palaikymo stadija:

http://psychnews.psychiatryonline.org/doi/full/10.1176/appi.pn.2015.PP7b5

Aisku studija buvo su 2 tipo bipoliniu sutrikimu, bet venlafaxinas geriau susitvarke su depresija ir lygiai taip pat nesukele maniniu reakciju kaip ir litis, nors skaitomas, kaip labiau manikogeniskas antidepresantas. Tiesa slypi kazkur anapus :)
Vartotojo avataras
Parašė HappyAngel
#371040 Taigi. Ir tai viskas labai individualu. Pažįstu sergančių bipoliniu, bet kaip ir rašiau, vartoja venlafaxiną plius litį ir vistiek blogai jaučiasi, nori žudytis. Tai visada yra išimčių.

O mano organizmas visai netoleruoja venlafaxino. Todėl galvoju, kas panašaus poveikio, bet kad man tiktų. Todėl užklausiau dėl duloxetino, kuris kaip ir tiko kažkada. Tik neturiu tiek žinių apie jų panašumus ir skirtumus. Bet skirtumas turėtų būti, jei vienas visiškai netiko, o kitas tiko. Tik mesti duloxetiną buvo sunku, kaip lavonas gulėjau.

Vienintelis aktyvinantis buvo bupropionas, nerimą ir panikas suvaldė tik paroxetinas. Vat dėl stipraus nerimo, panikos atakų, tai kas bandė paroxetiną, tai džiaugėsi. Litis mane arba migdė arba sumažinus dozę nieko nedarė. Tik svoris augo kaip ant mielių. Todėl mečiau. Kai matau, kad vaistas daugiau duoda minusų nei pliusų tai nenoriu dar turėt papildomą psichologinę bėdą - per didelis svoris. Metus gerti, svoris ėmė kristi natūraliai iki buvusio. Be to nesupratau, kam litis man. Nes diagnozę peržiūrėjo ir pas mane tikrai vienpolė depresija. Nebūna pas mane manijos periodų. Tik įkyrios mintys, tai joms slopinti ir skyrė, kad atseit nuotaiką stabilizuotų. Tiesiog kaip nuotaikos stabilizatorių, nes kiti visi žinomi ir bandyti netiko.
Vartotojo avataras
Parašė biggie
#371043
HappyAngel rašė:Taigi. Ir tai viskas labai individualu. Pažįstu sergančių bipoliniu, bet kaip ir rašiau, vartoja venlafaxiną plius litį ir vistiek blogai jaučiasi, nori žudytis. Tai visada yra išimčių.

O mano organizmas visai netoleruoja venlafaxino. Todėl galvoju, kas panašaus poveikio, bet kad man tiktų. Todėl užklausiau dėl duloxetino, kuris kaip ir tiko kažkada. Tik neturiu tiek žinių apie jų panašumus ir skirtumus. Bet skirtumas turėtų būti, jei vienas visiškai netiko, o kitas tiko. Tik mesti duloxetiną buvo sunku, kaip lavonas gulėjau.

Vienintelis aktyvinantis buvo bupropionas, nerimą ir panikas suvaldė tik paroxetinas. Vat dėl stipraus nerimo, panikos atakų, tai kas bandė paroxetiną, tai džiaugėsi. Litis mane arba migdė arba sumažinus dozę nieko nedarė. Tik svoris augo kaip ant mielių. Todėl mečiau. Kai matau, kad vaistas daugiau duoda minusų nei pliusų tai nenoriu dar turėt papildomą psichologinę bėdą - per didelis svoris. Metus gerti, svoris ėmė kristi natūraliai iki buvusio. Be to nesupratau, kam litis man. Nes diagnozę peržiūrėjo ir pas mane tikrai vienpolė depresija. Nebūna pas mane manijos periodų. Tik įkyrios mintys, tai joms slopinti ir skyrė, kad atseit nuotaiką stabilizuotų. Tiesiog kaip nuotaikos stabilizatorių, nes kiti visi žinomi ir bandyti netiko.

Nu man panasiai dabar su depakinu, noriu nusiimti as ji, nes per daug uzslopintas jauciuos, bet daktare vis nori laikyti mane ant jo, kad nuotaika nesusvyruotu, nors, is esmes, jis daugiau manija suvaldo ir nera efektyvus intensyviai depresijai, kas, atrodo, dabar yra didziausia mano problema, be to, quetiapinas yra pats neblogas nuotaikos stabilizatorius :)
Vartotojo avataras
Parašė Elise
#380769 Sveiki, aš keičiu iš 15mg Cipralexo į Seroxatą. Šiandien buvo mano pirmoji dozė 1/4 tabletės. Plius geriu nakčiai Valdoxaną ir dabar geriu Xanax'ą pastoviai. Man žiaurus nerimas, baimė. Prieš savaitę mečiau Eglonyl ir prasidėjo tikras pragaras... Jau norėjau važiuoti vakar tiesiai į ligoninę, bet nuvežė vyras privačiai pas psichiatrę. Vos galėjau nuvažiuoti, tiesiog klykiau mašinoj iš siaubo, tirpo rankos, degino širdies plote... Gydytoja parašė Xanax ir liepė pakeisti į Seroxat antidepresantą... Rytoj jaučiu bus šakės. Labai bijau į ligoninę... :(