- 2017 04 19, 21:30
#371308
Taip. Pritariu, teko net ir lietuviškų straipsnių apie paroxetino aukas skaityti. Yač dabar pabrėžiami naujieji antidepresantai kaip venlafaxinas, bupropionas ar duloxetinas. Paprastai jie turi daug daugiau šalutinių nei senieji antidepresantai. Teko ligoninėje sutikti moterį, vartojusią duloxetiną, jai išsivystė kažkokia širdies liga. Teko keisti vaistus. Pati net lyginau informacinius lapelius. O dar pamačiau, kad Cymbalta yra Eli Lilly kompanijos, tai nusviro rankos, o pvz palyginus escitalopramo šalutinius su duloxetino, tai pirmasis turi jų daug mažiau ir ne tokių agresyvių, arba kai kažkurio..ar prie duloxetino ar bupropriono buvo šalutinis-atminties netekimas. Tiesiog bandžiau pasirinkti mažiausiai šalutinių turintį antidepresantą. Gal kas tokį žinote?
Nes bent dabar tai lieku prie escitalopramo. Nors toje knygoje suvardyti beveik dauguma populiariausių. Tai tas pats escitalopramas, paroxetinas ir sertralinas. Esmė dar tame, kad labai nesinorėtų senatvėje susirgti silpnaprotyste ar dar kokia baisia liga, kurią sukeltų vartoti antidepresantai.
Net ir dabar kai kurie psichiatrai abejoja antidepresantų efektyvumu. Matyt ne veltui netyčia ir užsiminė mane ligoninėje gydžiusi gydytoja apie placebo efektą. Kad naujausi tyrimai žlugdo viltis, jog pvz paroxetinas galingas tiek pat kiek placebas. Manau pagaliau sulauksim geresnių laikų ir kokio papildomo dalinio finansavimo psichoterapijai, o ne tik kompensuojamų vaistų rašymui. Čia kalbu apie sergančius depresijomis ir pan ligomis, kam vaistai tikrai nėra išeitis.
O kad vaistas gali tiesiogine prasme nužudyti tave tavo pačiomis rankomis esu patyrusi su tokiais vaistais kaip didelės paroxetino ir bupropiono dozės, ypač neadekvačiai veikė, t.y. iš oro kilo noras žudytis vartojant valdoxane. Ir galiausiai fluanxolis, su begale bjaurių fiziškai sunkiai pakeliamų šalutinių bei venlafaxinas, kai visiškai paguldė į lovą lyg mirštantį ligonį, kai atsistojus taip buvo sutrikusi orientacija erdvėje, kad negalėjau niekur eiti. Buvau zombis, nieko nevalgiau, bet pykino iki žiaukčiojimo, svaigo galva, kraujo spaudimas šokinėjo iki 170/115. Ir pojūtis lyg tu nesi tu, nutolimas nuo savęs, čia gal kokia depersonalizacija, net nežinau. Bet tai buvo baisu. Šalutinius kenčiau ilgiau kaip 3 savaites, kaitaliojo dozes, kol galiausiai nutraukė.
Po tokių įvairių potyrių imu atidžiau "žaisti" su savo smegenimis ir kūnu. Nors nesu visiška skeptikė, kai labai blogai gelbsti visgi antidepresantai. Tik keista, kad ir su jais be raminamųjų nesijaučiu gerai.
F.33.2 ir F.61
20 mg paroxetine, 3mg bromazepam, 25 mg quetiapinum ~18 val nerimui, 50-75 mg quetiapinum miegui.
Varau dar pabandysiu paskaityt kelis k.
