- 2017 06 09, 14:18
#376436
silvinija rašė:
Mane aktyvina viena tabletė, t.y. 2 mg clonazepamo. Aišku nešokinėju iš laimės ar pan., bet pakelia iš lovos, norisi kažką daryti, savijautą tikrai pataiso. Pastebiu, kad ir kalbu dauf daugiau nei paprastai, atsiranda noras bendrauti.
Clonazepamas sukelia priklausomybę.. o vartojant jį ilgesnį laiką - poveikis silpnėja, tai patarčiau juo nepiknaudžiauti... (čia tik draugiškas patarimas, prašau nepykti ir neįsižeisti, pati negėriau, bet mama gėrė jį nuo epilepsijos, o kai reikėjo nutraukti buvo gana sunku)[/quote]
Taip, žinau ir tikrai nepykstu. Priklausomybę sukelia daugelis dalykų, ne tik vaistai, vieni savo bėdas skandina alkoholyje ar pan., kiti - vaistais. Pastarasis variantas gal geresnis. O šiaip tikrai noriu mažinti dozes, bet gyvenimas mano toks, kad nesigauna, esu itin jautrus žmogus, sugeriantis aplinkinių problemas, o tarp artimų žmonių tų bėdų begalė, taip ir balansuoju ties kelias dienas ramu, o kitą dieną - jau begalė problemų iš artimųjų, pergyvenimai ir pan. Dėl priklausomybės raminamiesiems senai žinau, bet iš patirties kiek teko naudoti diazapamą, bromazepamą, xanaxą, dar buvau įnikusi ir į zopiclonum vaistą, kurį triauškiau kaip saldainius ir kuris aktyvino, energizavo dienos metu, bet mečiau ir mečiau, nebuvo sunku, nors naudojau kelis metus, kai dar jį pardavinėjo be recepto. Aišku clonazepamas yra iš jų stipriausias, ilgiausiai veikiantis, bet kad galiu ir jo negerti po kurio laiko tikrai tikiu, nes buvo atvejų, kai per tas problemas pamiršdavau išgerti, arba nebuvo galimybės ir nebuvo jokių priklausomybės požymių.
Ligoninėje bandė jį pakeisti į bromazepamą, bet nepavyko, tiesiog pati gydytoja prisipažino, kad drąstiškas buvo bandymas pervesti prie silpno bromazepamo, t.y. 1,5 mg. Kai pamenu man silpnai veikdavo 3 mg, o čia tik 1,5 mg, tokia dozė net nenuramindavo, būdavau įtampoje ir su stipriu nerimu, desperacija. Bet apie 3+ savaitės išgyvenau be clonazepamo. Dar esmė ta, kad kaip čia ir buvo išsakyta, kai su depresija kartu eina labai stiprus nerimas, panikos atakos, tai šiai dienai visa tai suvaldo geriausiai clonazepamas. Tik sutinku, kad dozes tikrai reikia mažinti. Man prie nerimo buvo gydytojo skirta gerti po ketvirtį tabletės 3 kartus per dieną. Ir saugu clonazepamas pagal gydytoją, jei per dieną neviršiji 2 mg, t.y. vienos tabletės.
Man teko sutikti žmonių, kurie gydėsi priklausomybę nuo clonazepamo, va ten tai tikrai baisu, nes lipo sienomis, laužė kaulus, laimei pavyko mesti, o po patirtų kančių bijo į jį pažiūrėti. Kitiems tas pats buvo nuo xanaxo. Manau, kad tai individualu, kad tiesiog kai kurių žmonių organizmas linkęs labiau į priklausomybes, dažnai paaiškėja, kad ir su alkoholiu jie turi bėdų. Tai tarkim man pats raminamojo išgėrimas gal labiau psichologinis įprotis, kad bus po to geriau, taip buvo su aktyvinančiu zopiclonu. Jis skirtas trumpiems miego sutrikimams, naudojau ne pagal paskirtį, bet gydytoja neprieštaravo, svarbu, kad jaučiuosi geriau. Tik po kelių metų supratau, kad jis gal net neveikia taip manęs kaip anksčiau ir mečiau be problemų. Bet gal dėl to, kad nesu linkusi į priklausomybes, kaip pvz alkoholis ar kitie dalykai. Todėl kiekvienas juk save geriau pažįsta ir tikrai reikia vartoti labai atsargiai vaistus.
Teko sužinoti, kad tam tikra priklausomybė būna nuo antidepresanto
venlafaksino, kai žmogus bando jį nutraukti, o pasireiškia siaubingi nutraukimo požymiai, galiausiai kai jau nelieka organizme vaisto, žmogus krenta vėl į depresijos duobę. Kaip tai paaiškinti, nes aš nemaniau, kad antidepresantas gali turėti tokių nutraukimo / nevartojimo simptomų. Gali būti, kad depresija nebuvo pilnai išgydyta, bet pats vaisto nutraukinėjimas sudėtingas, ir ar kitiems nepasidaro po nutraukimo net ir jaučiantis gerai, dingus depresijai tokių keistų atkryčių. Nes jei žmogus puikiai jaučiasi ir nenori į save kišti tą venlafaksiną, ką tada daryti...
F.33.2 ir F.61
20 mg paroxetine, 3mg bromazepam, 25 mg quetiapinum ~18 val nerimui, 50-75 mg quetiapinum miegui.