Kovos su depresija klubas

- 2017 11 08, 11:51 #387959 Vienu metu man psichiatrė prirašė begalę vaistų. Gėriau paroxetiną 60 mg , mirtazapiną 15 mg, kvetiapino gal 900 mg . Gėriau gėriau aš tuos vaistus lyg gerai buvo viskas. Bet vieną dieną pradėjau alpt nuo vaistų. Išgeriu rytinę dozę ir toks jausmas , kad nugriųsiu , nualpsiu, mirsiu. Nutraukiau vartot absoliučiai visus tuos vaistus.
Tada kažkas smegeninėje pasidarė. Dariau nesąmones, Kol išvežė į Žiegždrius. Ten statė lašelines ir valė nuo vaistų. Pasakė, kad per daug vaistų gėriau. Ir ten man tik viena tabletytę dauodavo vakare,
O aš negalėjau , nei sėdėt, nei gulėt, vaikščiojau ligoninės koridorium pimyn, atgal, net pėdose žaizdos atsirado.
Nemiegojau visą mėnesį,

- 2017 11 08, 12:05 #387962 detalus atsakymas , bet grįžai pas juos gyventi tai ne dėl to kad tėvai senstelėjo.
niekas atsakomybės pasirūpinti tėvais tiek kiek jiems realiai to reikia, nenuėmė ir kitiems broliams seserims, jie ne tik tavo tėvai.
padėjai jiems kai atskirai gyvenai?
o jei jie būtų sveikesni ir jaunesni, jau vėl gyventum savarankiškai ?
tu niekada nebūsi mama savo tėvams.

https://www.youtube.com/watch?v=XfYBjMGfGOE apie laivę, man įdomus įrašas.

na čia tavo kūryba, ar pasakojimas, tai nenoriu pertraukti per daug...

- 2017 11 12, 11:54 #388188 Buvau mieste, grįžau ir Jo neberadau. Išmovė į savo namus. Gerai, galvoju , eina jis po velnių, aš vaistų, lašų prigėrus, man dzin. Paskambinau ar grįš, sako grįš. Mylimo žmogaus reikia klaust ar jis grįš , jei kur išvažiuoja. Ar apskritai grįš. Nes durnius neprognozuojamas.
Kitą dieną man jau isterija prasidėjo. Neisterikavau , o žliumbiau. Pavargau nuo tokio gyvenimo , nuo jo neprognozuojamų kelionių. Tėvai eina , tvarkosi apie gyvulius. Aš nežinau, kur dėtis. Tokia širdgėla, nors pasikark. Paskambinau 112 ir pasakiau, kad aš vaistų prisigėriau ir man bloga. Gėriau aš tų vaistų , bet ne tiek , kad apsinuodyčiau. Tiesiog norėjosi šaukt ant viso pasaulio , jog man blogai. Atvažiavo greitoji. Sesės draugė medikė, nes sesę turiu medikę. Kišo zondą , pylė vandenį , vėmiau. Išvežė į priėmimą. Padarė kardioagramą. Lauk dabar į kurią palatą gultis. Sakau, einu parūkyt. Kur rūkyt ? ? Tu dūsti !!
Atsiguliau , taip miegas apėmė. Kartu dar moterys kelios buvo. Dukra savo mama rūpinosi.
Užmigau. Nežinau , kiek miegojau. Pabudau apraigysta laidais. Na dar pagulėsiu. Bet jau negaliu. Noriu į tualetą. Atnešė basoną, ar kaip jis ten vadinasi. Dar pagulėjau. Jau 21 val. Noriu namo, noriu parūkyt. Išsitraukiau visus laidus, adatą iš venos. Visą patalynę krauju aptaškiau. Išėjau parūkyt. Budinti gydytoja - Jau pasveikai ? Norėjo į Marių ligoninę vežt, nes jei sakiau, kad atsibodo gyvent. Aš nesutikau.
Atvažiavo sesės vyras parvežt namo. Man visą kelią ašaros riedėjo , nė žodžio nepratariau. Galvojau , tau gerai turi žmoną , vaikus , darbą. Viskas gerai. O aš senyvus tėvus, kuriems reikia priežiūros ir dar durnių kuris tai grįžta, tai dingsta. Neeee. Daugiau taip nebus. Jis manęs daugiau neskaudins.
Burna džiūvo. Užsukom į parduotuvę atsigert nusipirkt. Grįžom. Mama su ašarom akyse -kaip tu dukryte ? Eik va makaronų pašildysiu , gulkis pas mane. Aš nežinojau ko norėjau. Vėl ašaros..pasijungiau facebooką. O ten senas draugas rašo..pasirašinėjom, palengvėjo. Jis fainas , protingas ir simpatiškas. Nuo studijų laikų pažįstami. Turi draugę, bet kažkas negerai santykiuose. Žadėjo į svečius užsukt.
Šiandien ilgiau pamiegojau, nėjau karvių melžt. Mama pamelžė. Labai skaudėjo krūtinę, Skambinau jam, bet nekėlė ragelio.
Kalėdų stebuklas.

- 2017 11 12, 19:22 #388206 liūdna kelionė į ligoninę... Esi nedirbanti ?

- 2017 11 13, 14:19 #388250 Nebereikia man tavo keliamo skausmo. Ko tu vaideniesi mano gyvenime? Aš net nemyliu tavęs. Tai tik prisirišimas, kad kažkas būtų šalia. Pripratau per tuos du metus. O kam ? Kad skaudintum ir neatsilieptum , kai skambinu. Žinai, eik po velnių . Su visam.
Kalėdų stebuklas.

- 2017 11 13, 14:28 #388251

liūdna kelionė į ligoninę... Esi nedirbanti ?

turiu ūkį, jame dirbu ir prižiūriu senus tėvus; turiu aukštąjį išsilavinimą

- 2017 11 13, 22:42 #388344 skauda širdį, nors nusišauk

[Morpheus]

- 2017 11 14, 02:19 #388356

Neeee. Daugiau taip nebus. Jis manęs daugiau neskaudins.
Kalėdų stebuklas.

Deja karti realybe kitokia. Kol busi tokiuose santykiuose, tai kartosis.

-------------------------
Visi mes čia bepročiai,
tik kai kurie daugiau.
Neišskiriam nei vieno,
nei Eglės, nei admino.

Miss S.

- 2017 11 14, 19:54 #388400 Nebūsiu tokiuose santykiuose. Užkniso !!! Jokių svajonių, jokių kalbų apie gražią ateitį...Dabar vėl galiu svajot, tik, kad man užplaukia, jog noriu čia ir dabar. Man reikia psichologo turbūt. Noriu išsikalbėti.
Noriu tvirto peties šalia. Artimos dūšios. Ir, kad galėtų ..nerandu tinkamo žodžio..na , kad galėtų ramiai ir supratingai priimt mano silpnybes, netobulumus , priimt tokią, kokią esu. O aš šiaip ir stengiuosi būti gera.

- 2017 11 21, 19:01 #388810 Kokios nesąmonės kartais vyksta. Tu naršai po mesendžerį ir aptinki seną gerbėją. Na tą, su kuriuo kažkas lipdėsi, bet nepavyko. Atstumas, charakteris. Ožiaragis kaip ir aš. Bet aš ne tokia snudė, kaip jis.
Menininkas. Dirba su medžiu. Sekasi man su tokiais. Na ir ką, parašiau jam žinutę "kaip sekasi?" , kitą "kaip meilės reikalai ?" . Vienišas. Išsiskyręs. Facebooke akys tokios liūdnos liūdnos. Na ir galvoju davai. "Susitinkam kada ?" , kita žinutė. "Nežinau, galvoju". Vis gi 100 km kažkur. Bet po sekundės rašo "atvažiuoju".
Ooooo..aš laiminga, pjaustau skerdieną su mama ir džiaugiuosi: o jis toks , o jis anoks...Plepam. Jau svajoju kaip jis mūsų karo laikų sodybą pavers aukso rūmais.
Bet jam nepatinka , kad rūkau ( prisidegsiu dar cigaretę ). Rašau jam "aš rūkau , deja " , Nieko į tai neatrašė.
Atvažiavo į aikštelę prie namų. Nuėjau. Ką veikiam ? Gal einam pas mane ? Einam. Su maximos maišiukiu jis - nupirkęs vynuogių , čipsų ir trejų devynerių. Puolė valgyt atsisėdęs, turbūt alkanas po darbų. O aš į jį žiūriu. Man jis toks patrauklus. Norėjau pabučiuot.Pabučiavau.Bet jam nepatiko, kad rūkiau. Sako, važiuoju, Sakau, važiuok. Taip liūdna pasidarė , parašiau sesės buvusiam ilgamečiui draugui "atvaryk" , Jis "vėlu jau" "Mane negera " . "Gerai, už 10 minučių būnu". Apsižliumbiau. Jau nepamenu ką kalbėjau su senu geru draugu.
Bet ryte reikėjo kambarys išluot nuo čipsų, kurių šiaip aš nevalgau. Juk turiu laikytis dietos.
Ryte daug vėmiau. Verkiau. Mamos atsiprašiau, kad daugiau negersiu. Nes prisigėrus trankiausi virtuvėje, griuvinėjau. Skaudėjo dieną širdį dėl buvusio. Gal aš jį ir mylėjau,pripratau. Savas žmogus patapo.
Graibščiau grūdus aruode ir verkiau. Galvojau "Dieve, dieve, aš juk noriu būt gera, atleisk man". Nes prisigeriu ir pridarau nesąmonių.
Eisiu toliau, kad būtų geriau. Noriu būti gera.

- 2017 11 21, 21:00 #388814

Kokios nesąmonės kartais vyksta. Tu naršai po mesendžerį ir aptinki seną gerbėją. Na tą, su kuriuo kažkas lipdėsi, bet nepavyko. Atstumas, charakteris. Ožiaragis kaip ir aš. Bet aš ne tokia snudė, kaip jis.
Menininkas. Dirba su medžiu. Sekasi man su tokiais. Na ir ką, parašiau jam žinutę "kaip sekasi?" , kitą "kaip meilės reikalai ?" . Vienišas. Išsiskyręs. Facebooke akys tokios liūdnos liūdnos. Na ir galvoju davai. "Susitinkam kada ?" , kita žinutė. "Nežinau, galvoju". Vis gi 100 km kažkur. Bet po sekundės rašo "atvažiuoju".
Ooooo..aš laiminga, pjaustau skerdieną su mama ir džiaugiuosi: o jis toks , o jis anoks...Plepam. Jau svajoju kaip jis mūsų karo laikų sodybą pavers aukso rūmais.
Bet jam nepatinka , kad rūkau ( prisidegsiu dar cigaretę ). Rašau jam "aš rūkau , deja " , Nieko į tai neatrašė.
Atvažiavo į aikštelę prie namų. Nuėjau. Ką veikiam ? Gal einam pas mane ? Einam. Su maximos maišiukiu jis - nupirkęs vynuogių , čipsų ir trejų devynerių. Puolė valgyt atsisėdęs, turbūt alkanas po darbų. O aš į jį žiūriu. Man jis toks patrauklus. Norėjau pabučiuot.Pabučiavau.Bet jam nepatiko, kad rūkiau. Sako, važiuoju, Sakau, važiuok. Taip liūdna pasidarė , parašiau sesės buvusiam ilgamečiui draugui "atvaryk" , Jis "vėlu jau" "Mane negera " . "Gerai, už 10 minučių būnu". Apsižliumbiau. Jau nepamenu ką kalbėjau su senu geru draugu.
Bet ryte reikėjo kambarys išluot nuo čipsų, kurių šiaip aš nevalgau. Juk turiu laikytis dietos.
Ryte daug vėmiau. Verkiau. Mamos atsiprašiau, kad daugiau negersiu. Nes prisigėrus trankiausi virtuvėje, griuvinėjau. Skaudėjo dieną širdį dėl buvusio. Gal aš jį ir mylėjau,pripratau. Savas žmogus patapo.
Graibščiau grūdus aruode ir verkiau. Galvojau "Dieve, dieve, aš juk noriu būt gera, atleisk man". Nes prisigeriu ir pridarau nesąmonių.
Eisiu toliau, kad būtų geriau. Noriu būti gera.

Ko tu save taip edi, nieko baisaus nepadariai.

- 2017 11 22, 16:58 #388867 Ką daryti, kai tu nuoširdžiai stengiesi, o tave vistiek sudirba į šūdų krūvą...

- 2017 11 22, 17:44 #388874 na turi buti kokia iseitis

- 2019 10 04, 18:12 #405223 Sveiki,
Bandau prikelti is miego Kaledu stebukla.Tik ziurint i mano gyvenimo aplinkybes,kyla didelis klausimas, koks bus tas stebuklas. Pries daugiau kaip metus issokau is antro auksto neblaivi ir prigerus vaistu. Luzo slaunikaulis.
Dar vis gyvenu su vaistais,alkoholiu (pastaraji kontroliuoju stipriai,vaistai,kaip priklauso).
Trumpiau kalbant,laukia trecia kojos operacija ir dar ilgai tesis privalomas nejudrumas. Nors as, mano pacios nelaimei, pazeidziau nejudrumo rezima- myniau su draudziama minti koja ir operacija vel.
Pamoke mane gyvenimas. Pries trauma nekaip gyvenau. Draugai, isgertuves,kvailystes.
Dabar stengiuosi dirbti su savimi , nors ne visada pavyksta.
Kamuoja nerimas. Jis pakerta mane ir fiziskai - svaigsta galva, ja spaudzia,na negera baisiai buna. Ka darau ? Skaitau,klausausi muzikos,medituoju...Ir visai neseniai drauge paskatino rasyti mane vel. Padeda. Kad ir nesamone parasau,kodel gi ne,jei man nuo to geriau.Skaitau J.Murphy "Jusu pasamones galia". Skaitau ir mokausi.Padeda kazkiek.

Grizdama cia, visiems linkiu ,kad Kaledu stebuklas ateitu i Jusu namus. To paties ir sau linkiu.


Pabego mano
Baime
Rudenio takais
Pabego ir pradingo
Nezinomais keliais

Tu nesijuok is jos
Dangus dabar ramybe
Nesa
Dangus su debesim
Graziais
Nupaise man drugeli
Maza

Drugelis skraido
Rudenio takais
Ir nesa juoka
Savo sparnais graziais

Nebijo jis lietaus,
Nei vejo
Ramybes nesti Jis
Atejo

Pabego mano baime
Rudenio takais
Drugelis mazas
Plasnoja debesAIS

- 2019 10 08, 10:20 #405253 Siandien atsikeliau pilna sumaisties ir nerimo. Ilgiau miegojau. Pasokau is sapno ir is kart uz cigaretes. Kazkoks chaosas viduj buvo. Is kart apie viska mastau - kaip mano koja, ka pasakys mano chirurgas,jog sugadinau jo darba,ka pasakys draugai,sakys visai kvaisa,kiek ji gali nevaiksciot arba su ramentais sliauziot.Paklebeno duru rankena mama "labas rytas" . Kaip nujausdama ,atnese xanaxo. Is kart puse isgeriau. Paskui dar puse. Pasidariau kavos,cigarete. Ir pamazu pamazu jauciu kaip rimstu. Reikia dirbt su savimi ,reikia skaityt J. Murphy "Jusu pasamones galia",reikia rasyt savo pozityvias,teigiamas mintis ir jas nuolat kartot sau. Nes kitaip nieko nebus.
Knyga atnese seniai matyta drauge. Nustebino ji mane. Praejus tai,ka as dabar isgyvenu - nerima,baime ,kritima is aukstai,luzius, koma, artimuju atstumima,saujos raminamuju. O dabar ji tryksta dziaugsmu,pozityvu ir mane tuo uzkrecia,kai tik pabendrauju su ja. Gaila,kad ji turejo greitu metu isvykti i uzsieni.Liko tik mesendzeris.Siuncia man straipsnius apie tai ,kaip musu mintys materializuojasi. Skaitau,deduosi galvoj. Kitaip ,kai reikes vaziuoti pas savo chirurga del trecios operacijos ,istiks totalus panikos priepuolis.
Taip, man jie uzeina - spaudzia galva,krutine, akyse liejasi viskas.Negaliu nusedet,norisi begt,bet negaliu,nes koja traumuota.
Truksta man pasivaiksciojimu,buvimo lauke. Is to didelio noro kazka nuveikti,kaip anksciau,ir susivariau koja. Isejau i lauka su ramentais roviau zoles,rinkau supuvusius obuolius,sedejau ant zemes visa purvina, bet toookia laiminga. Ir se tau.Kojos rentgenas.Suluzo idetas strypas, dar kaulas nesugijes.Pasijutau visiska kvaile. Juk jau antra karta taip atsitinka, del to noro vaikscioti.
Vel cigarete po cigaretes. Gerai,kad buvo salia ta seniai matyta drauge. Grizom kartu namo.Paskaiciau jai savo eiles. Ji sako " tu rasyk, dabar ,kai negali vaikscioti, rasyk,gal tai tavo kelias"..Hm..akimirka tai pasirode ,kaip issigelbejimas, nes jauciausi zlugusi, todel,kad vis padarau tokias kvailas klaidas.Dabar i kojos trauma ziuriu ,kaip i gyvenimo pamoka,kad turiu kazka keisti,dirbti su savimi.
Nors kartais norisi tik saugiai siltai sedeti ,rukyti cigarete ir stebeilintis i viena taska.
Kad ir kaip sunku,stengiuosi mastyt pozityviai,dirbt su savim. Juk neturiu kitos iseities.Blogiau nebus.