- 2019 03 31, 23:13
#402519
Pas survivalistus, kur gamtoje ar zombių apokalipsę bando išgyventi, yra toks posakis: survival rule no 1 - cardio. Pagal mane tai čia viso gyvenimo taisyklė nr. 1 turėtų būti - ir nerimą bėgimas ar kita kardio veikla gerai nuima, ir širdžiai sveika
Arturas 69 rašė:Tiek bėgimas, tiek sportas nuima nerimą. Bėda, kad kartais būni be fizinių ar dvasinių jėgų tai padaryti. Dėl apetito, tai man prasidėjus klinikinės depresijos epizodui buvo praktiškai dingęs skonio pajautimas. Jausdavau tik pagrindinius skonius be jokių niuansų ir galėdavau valgyti kad ir porolonąRacionas buvo tragiškas ir toks pat, realiai junk'as: trikampiai sumuštiniai su aštriu įdaru, užpilami makaronai, geriausiu atveju papietauti į kokį Hesburgerį nueidavau. Po pusantro mėnesio gydymo atsirado noras valgyti normalų maistą, bet ne visokį ir galiu suvalgyti gerokai mažiau, nei anksčiau. Plius labai išrankus pasidariau ir visokių saldumynų, kurių anksčiau mažai valgiau, dabar nesveikai noriu. Gydytojas sako, kad turiu stabdyti saldėsių naikinimą. Pirmi pusantro menesio pradejus vartoti Cipralex buvo visai prasti mitybos atžvilgiu, bet ką suvalgius po 10-15 min eidavau triesti.
Pas survivalistus, kur gamtoje ar zombių apokalipsę bando išgyventi, yra toks posakis: survival rule no 1 - cardio. Pagal mane tai čia viso gyvenimo taisyklė nr. 1 turėtų būti - ir nerimą bėgimas ar kita kardio veikla gerai nuima, ir širdžiai sveika

Racionas buvo tragiškas ir toks pat, realiai junk'as: trikampiai sumuštiniai su aštriu įdaru, užpilami makaronai, geriausiu atveju papietauti į kokį Hesburgerį nueidavau. Po pusantro mėnesio gydymo atsirado noras valgyti normalų maistą, bet ne visokį ir galiu suvalgyti gerokai mažiau, nei anksčiau. Plius labai išrankus pasidariau ir visokių saldumynų, kurių anksčiau mažai valgiau, dabar nesveikai noriu. Gydytojas sako, kad turiu stabdyti saldėsių naikinimą. Pirmi pusantro menesio pradejus vartoti Cipralex buvo visai prasti mitybos atžvilgiu, bet ką suvalgius po 10-15 min eidavau triesti.


o dabar pastebejau, kad daug lengviau nei anksciau melynes ant koju susidaro demes didziausios...


