- 2019 08 28, 14:08
#404583
Sveiki, man – 50, problemos prasidėjo prieš gerus tris metus: po sunkaus ir įtempto fizinio darbo gavau pusmetį trukusį pusės kūno raumenų (nuo juosmens iki kaklo + rankų) uždegimą, malšinau iburpofenu nuo ko gavau stiprų gastritą + du labai stiprūs pichoemociniai smūgiai ir dar vienas neužilgo, gali būti, lygiagrečiai ir storosios žarnos perforacija buvo (į ligoninę nesikreipiau, tik vėliau daktarai sakė, kad tai – simptomatinė depresija), viso to fone pradžioje pasireiškė reiškinys kad sunku buvo ištverti pašnekovo emocijas, gestikuliavimą (jei ilgiau kęsdavau, širdis kažkaip kalatotis pradėdavo), smarkiai nuvargindavo buvimas masiniuose renginiuose (keista, bet aviacijos šventė veikė stimuliuojančiai), vėliau smegenyse viršugalvio zonoje (bent jau taip jutau) prasidėjo kažkoks dirginimas, kuris leisdavosi stuburu žemyn (susidarė įspūdis, kad net karščiavo viršugalvyje ta vieta). Tris metus vartojau Fluanxol (ir dabar tebevartoju), Steralin, dar ir Valdoxan. Nutraukus pastaruosius du nepajutau absoliučiai jokių pokyčių (nei teigiamų, nei neigiamų). Nutraukus Fluanxol labai palaipsniui po kokių 7 – 10 dienų matymas tapo ryškus (o tai žmogaus veido bruožų negalėjau įžiūrėti kitoje gatvės pusėje), nebeslėgė apatija, vangumas, iniciatyvos stoka, pajutau kaip ir jėgų, entuziazmo antplūdį, bet ta laimė tęsėsi kokias septynias dienas, o tada vėl prasidėjo minėti simptomai (pirmą kartą nutraukus – lyg viršugalvyje smegenis kažkas silpnai kutentų arba skruzdė viena koja ropinėtų, antrą kartą nutraukus – jausmas viršugalvyje smegenyse toks, lyg polistirolu kažkas per stiklą brauktų, bet silpnai ir labai žemu tonu, bet tai – jausmas, o ne garsas). Palaipsniui atstačiau Fluanxolio dozę iki 0,75 mg per dieną (geriu vakare). Nemalonūs simptomai dingo, bet, kaip ir prieš tai buvo, atsirado „gliučinantis“ poveikis vėl (anksčiau maniau, kad tai yra dėl ligos): vaizdas kaip per trigubą stiklą (akys nenori fokusuotis į vaizdą toli ir arti), susilpnėjo matomumas nakties metu, vaistas „nupjovė“ visas iniciatyvas, motyvaciją, energiją, radosi vangumas (ar apatija) – norisi drybsoti, bet nuo to geriau nesidaro, būtinus nemalonius darbus atlieku veik ne sukąstais dantimis (žolę pjauti, piktžoles nupurkšti, remontuoti namo infrastuktūrą ir pan.), bet pramogauti, iš ko gali gauti malonumą, norisi (susitikti su žmonėmis, pabendrauti, pasibastyti pajūryje ir pan.). Vnž., jausmas toks, lyg važiuotum su dirbančiu varikliu, bet užtrauktu rankiniu stabdžiu. Taigi, domina, gal kas turėjo panašią patirtį ir gal Fluanxol pakeitėte kokiu nors kitu vaistu. Dabar matau tik vienintelį Fluanxol privalumą: jo poveikis nenutrūksta kol kraujas neišsivalo nuo vaisto (apie 7 – 10 dienų), na numalšina ir tą zzz… viršugalvyje (mano supratimu, ne dėl gydomojo poveikio, o dėl atsitiktinio šalutinio – kai „nupjauna“, tai „nupjauna“ su viskuo; gydytoja vaisto kitu nekeičia).
Pirmą sykį Flunaxol nutraukiau pats to nesiekdamas (grįždavau vėlai vakare, susipjaustęs vaisto nebuvau, pjaustyti tingėjau, ir taip kokius tris sykius iš eilės, taip ir nebevartojau norėdamas pažiūrėti kas bus), antrą sykį nutraukiau norėdamas pasidaryti serotonino kraujyje tyrimą, dėl ko gydytoja baisiausiai supyko
.
Pirmą sykį Flunaxol nutraukiau pats to nesiekdamas (grįždavau vėlai vakare, susipjaustęs vaisto nebuvau, pjaustyti tingėjau, ir taip kokius tris sykius iš eilės, taip ir nebevartojau norėdamas pažiūrėti kas bus), antrą sykį nutraukiau norėdamas pasidaryti serotonino kraujyje tyrimą, dėl ko gydytoja baisiausiai supyko
.



F45.32 