- 2020 07 02, 16:20
#409500
Aš suprantu ir, kaip jau prieš tai minėjau, noriu eiti išsirašyti vaistų ir žiūrėti kas bus. Labai tikiuosi, kad man tai irgi bus atspirties taškas. Man tik nepatiko kaip vienas narys išsireiškė *shrugs* Ačiū už pagalbą <3
emar rašė:Aš suprantu, kaip nesinori. Bet patikėk, nuoširdžiai sakau - iki kol manęs nenusiuntė pas psichiatrą, niekada negėriau jokių stipresnių vaistų ir piktinausi geriančiais. Bet be jų tikrai tikrai nebūčiau išlipus. Jei jausi, kad pernelyg slopina, gali bandyti mažinti dozę. Nemesti, bet mažinti, ieškoti kitų būdų. Nes tikrai, mano gyvenimas pasisuko visai kitaip, kai priėmiau ką galiu daryti ir ko negaliu. Bet nerimo prislopinimas padėjo suvokti kas man svarbu ir kaip tvarkytis su viskuo.
Dabar negeriu vaistų. Ne, gyvenimas nėra tobulas. Jis niekada niekam toks nebūna. Turiu spręsti kitas problemas, vėl kreiptis pas psichiatrą, pasidaryti tyrimus dėl ADHD. Bet bent jau suvokiu kas man sukelia nerimą, kaip aš reguoju, kad man tai gadina gyvenimą ir pan. Ir kodėl viskas klostėsi taip kaip klostėsi. Ir vien tai yra gerai.
Aš suprantu ir, kaip jau prieš tai minėjau, noriu eiti išsirašyti vaistų ir žiūrėti kas bus. Labai tikiuosi, kad man tai irgi bus atspirties taškas. Man tik nepatiko kaip vienas narys išsireiškė *shrugs* Ačiū už pagalbą <3



Tik atsargiai su raminamaisiais :/ prie jų labai lengvai priprantama ir jie yra "temporary fix". Mane buvo pasodinę 3 mėnesiams, ir ką, nelabai ką prisimenu :/


