- 2021 04 08, 12:29
#414276
Na jo.. man panaši situacija. Va net tavo teksto beveik nesugebu perskaityt, nes dėmesys tiesiog nesidėlioja, įtampa, drebulys, traukuliai, tuštumas galvoj, svaigimas, skrandžio rūgštys, nerimas, kraujospūdis su pulsu labai aukšti, kojų nejaučiu, rankų nejaučiu (tarsi paralyžiuotos, tarsi neturiu jų).. ir t.t. galėčiau vardint ir vardint. Aš darau paprastai... žinau kad niekas man nepadės iš vaistų, dėl to išsirenku belenkuriuos kurie kažkiek tinka mano simptomams ir kenčiu. Kenčiu mėnesį du tris.. pusę metų.. Ir dažniausiai susitvarko viskas. Šį kartą deja jau pasiekiau pusės metų slenkstį ir vis dar šikna. Tai realiai nežinau, belieka nebent didint dozes ir toliau farširuotis save vaistais. Vistiek juk jie kažkiek padės na ir gal jei sugebėsim išlaukt metus ar du gal pasieksim remisiją kaip nors. Norėčiau kažkokios vilties tau suteikt, bet man regis nėra jos, belieka tik išsirinkt vaistus ir ryt didesnėm dozėm. Kuo labiau užmigdyt protą ir taip galbūt atsigausim. Aišku kas bus poto tai niekam neįdomu, kad praradom dar vienus ar dar dvejus gyvenimo metus ir vien tas faktas vėl sukels depresiją kad iššvaistėm gyvenimo metus. Aš tai mąstau šį kartą tiesiog gulti stacionariai, bandysiu invalidumą imt, kad bent kažkiek galėčiau gyvent, nes jei taip ir toliau tai ne tik kad vaistų neįpirksiu bet ir nebeturėsiu kur gyvent. O su tokia sveikata į darbą tikrai negaliu eit, negana to kad jį ir praradau dėl savo ligos.
DeepCoffee rašė:Man ir nepadeda niekas.
As viskuo besidomintis, turbut su tuo irgi save issekinau, kazkaip nemoku neveikt nieko. Visa laika domiuos tai masinai kokiais reikalais, tai kitais hobiais, tai geiminu, visada kisu i save informacija ir dabar nebegaliu nieko daryti. Nuo visko kyla itampa ziauri. Nuo zaidimu, nuo interneto, nuo bendravimo chatuose, nuo domejimosi, nuo sporto, nuo visko zodziu. Ir as bunu visa laika isitempes, nerimas, itampa tokia, kad galva spaudzia, pradeda krutine skaudeti, sirdis ten kazka... Valgyt jau daznai pietu nebegaliu. Is ryto kiek galiu dar bandau pasportuoti, bet tai sukelia papildomai itampos ir viskas uzsibaigia kad turiu gulet susirietes ir bijot nenumirt. Nebegaliu gyvent normalaus gyvenimo. Kiekviena diena yra akistata su mirtim. Bijau kad sirdis tokio nerimo streso neatlaikys nes jau viskas ilgai uzsitese ir viskas blogeja vis. Yra ziauru. Kiek bandziau ad, man nei vienas nenueme galvos itampos spaudimo ir nedingo jautrumas i viska.
Autonomine nervu sistema sutrikusi, visada pumpuoja vienu metu visus tris dalykus, bek, kovok, sustink. Pvz jei pavyksta atsipalaiduoti gulint lovoje ir medituojant arba tiesiog gulint ir kai stojiesi is lovos sukyla kartu ir itampa, pereina per krutine tokia kaip isgascio banga. Padeda tik raminamieji, bet jau iki tiek viskas pakile yra, kad raminamuju jau reikia dvigubai, dozes dideles, veikia trumpai. Kaip saldainius gali valgyt. Dabar nutraukineju xanax nes noriu issivalyt. Nebezinau ka daryti. Daktarai nemoksos dauguma, net nesupranta kas man. Nors viena pasake kad yra nervinis issekimas, bet nepadejo jos vaistai.
Del sitos itampos sustinge raumenys padare stuburui daug begu. Siaip esu agoninoje jaunas zmogus nes ta itampa kiaurai mane zudo is visu galu. Akys, skrandis, stuburas, sanariai, nerimas, viskas nuo streso. Sake kinezeteraupeutas buciau issigydes jau 8 isvarzas, o man tik blogeja ir niekas nepadeda, nes itampa zudo ir neleidzia raumenims atsipalaiduoti. As nezinau ka daryti.... Eisiu penktadieni vel pas daktara. Ka, vel nauji vaistai. Kas is to.
Pats tai esu linksmas zmogus, veiklos turintis, jei tik dingtu tas nerimas, itampa, sportuociau puse dienos ir dziaugciaus tuo kas supa. Bet dabar nei is skausmu issivaduoti galiu, nei is nerimo. As perdeges gal ir nebera kelio atgal? Ne per metus cia pasidare taip.
Na jo.. man panaši situacija. Va net tavo teksto beveik nesugebu perskaityt, nes dėmesys tiesiog nesidėlioja, įtampa, drebulys, traukuliai, tuštumas galvoj, svaigimas, skrandžio rūgštys, nerimas, kraujospūdis su pulsu labai aukšti, kojų nejaučiu, rankų nejaučiu (tarsi paralyžiuotos, tarsi neturiu jų).. ir t.t. galėčiau vardint ir vardint. Aš darau paprastai... žinau kad niekas man nepadės iš vaistų, dėl to išsirenku belenkuriuos kurie kažkiek tinka mano simptomams ir kenčiu. Kenčiu mėnesį du tris.. pusę metų.. Ir dažniausiai susitvarko viskas. Šį kartą deja jau pasiekiau pusės metų slenkstį ir vis dar šikna. Tai realiai nežinau, belieka nebent didint dozes ir toliau farširuotis save vaistais. Vistiek juk jie kažkiek padės na ir gal jei sugebėsim išlaukt metus ar du gal pasieksim remisiją kaip nors. Norėčiau kažkokios vilties tau suteikt, bet man regis nėra jos, belieka tik išsirinkt vaistus ir ryt didesnėm dozėm. Kuo labiau užmigdyt protą ir taip galbūt atsigausim. Aišku kas bus poto tai niekam neįdomu, kad praradom dar vienus ar dar dvejus gyvenimo metus ir vien tas faktas vėl sukels depresiją kad iššvaistėm gyvenimo metus. Aš tai mąstau šį kartą tiesiog gulti stacionariai, bandysiu invalidumą imt, kad bent kažkiek galėčiau gyvent, nes jei taip ir toliau tai ne tik kad vaistų neįpirksiu bet ir nebeturėsiu kur gyvent. O su tokia sveikata į darbą tikrai negaliu eit, negana to kad jį ir praradau dėl savo ligos.
F33.2
Sertraline100mg Quetiapine100mg Lamotrigine50mg
Sertraline100mg Quetiapine100mg Lamotrigine50mg
Aš asmeniškai stengiuos prakentėt tuos pašalinius, svarbu kad tik nerimą nuimtų. Jei matau kad nenuima nerimo arba išvis nieko nedaro.. na tenka vėl ieškot tos "magiškosios" piliulės 