Moderatorius: signs

Parašė Ieva Mickutė
#420981 nu čia teisybė dėl receptorių..negerai tuos vaistus taip kaitalioti, bet kai 3 paras neužmigau nusimetus 1/4, tai baisu pasidarė pagavlojus kas bus po metu 10ng.. nežinau ka daryti galva išvis susisuko.
Parašė Aivaras Brazauskas
#420983 seip as stengiuosi jeigu jėgu yra visada begti pabegioti i miskas, grynas oras ir naturalus nuovargis geriausias vaistas nemigai. Zinau turbut kad tau tai sunku butu padaryti dabar, bet cia gal i ateiti.
Vartotojo avataras
Parašė Deividas
#420989 Tai ką Aivaras sako tai beabejo, paprasti dalykai kaip pasivaikščiojimas ar dar koks kitoks pajudėjimas tai visad padės.

O šiaip nesiparink. Klausyk savo daktaro. Aš tavo vietoj tai visiškai nutraukčiau vieną ir įvesčiau zoloftą kokia 50mg. Bet gal taip kaip darai (kaip suprantu vieną mažini kitą didini taip?) irgi gerai, nebus tokio streso organizmui. Per kokį mėnesį susinormalizuos +- viskas. Jei labai jau blogai bus tai pavartok pora sav raminamųjų, nepergyvenk.
Parašė Ieva Mickutė
#420990 tai kol kas ir sėdžiu dar ant paroxetino, gal tikrai nieko nereikia maišyti.. palauksiu dar.
Bet bijau kai mesiu, kad nebutų kaip Aivaras rašė, kad žmonės po antidepresantų nemigų neišsigydo 4 metus.. nu žiūrėsiu...
Vartotojo avataras
Parašė Deividas
#420992 Baik tu.. nemanau kad SSRI paliktų tokius ilgalaikius poveikius. Na gal jeigu labai labai ilgai vartotum ir didelę dozę. Bet sakau aš apie 10-11 metų vartojau įvairius vaistus. Nieko ten nelieka kai nusimeti. Negalvok apie tai dabar, svarbu peršok dabar nuo vieno ant kito, o poto jau žiūrėsi.
Vartotojo avataras
Parašė Deividas
#420993 Aš šiaip apskritai abejoju ar teisinga sakyt kad vaistai galutinai neišgydo simptomų (kaip nemiga tavo atveju). Man kai anksčiau būdavo lengvesnės formos liga, vaistai 100% viską sustadydavo į vietas. Dar jei įdedi ir šiaip pastangų tai neturėtų jokios tolerancijos atsirast. Būna aišku žmonėm kurie sunkiai serga, vartoja vartoja vaistus po 20-30metų ir jie nustoja veikt arba reik didint dozes, tai čia taip. Bet tavo atvejis juk kitoks visai ir tau tik praktiškai pradžia su šitais vaistais.
Parašė Aivaras Brazauskas
#420995 seip priklausomybe vystosi stipriausiai, zmonem linkusiem i priklausomybes. tai reiktu ziureti ar nesikabini uz alkoholio, rukymo ir kitu svaigalu. Jei organizmas nera linkes svaigintis, tai geriau. Aisku jeigu stiprus nerimas, tai ziaurus ten dalykas, reikia ji slopinti, o po to galvoti kaip is to iseiti, be vaistu
Parašė Aivaras Brazauskas
#420996 deividai, galvoju kiekvieno organizmas yra skirtingas, ligos eiga taip, daug nuomoniu as pats net neteigiu visko 100%, bandau, ekspermentuoju, taip ir gyvenu. Seip tapau priklausomas nuo raminamuju per puse metu, po to ir prasidejo visos depresijos, nors ten jeis slopinau nuovargi, stresa ir nepasitenkinima gyvenimu
Vartotojo avataras
Parašė Deividas
#421016
Aivaras Brazauskas rašė:seip priklausomybe vystosi stipriausiai, zmonem linkusiem i priklausomybes. tai reiktu ziureti ar nesikabini uz alkoholio, rukymo ir kitu svaigalu. Jei organizmas nera linkes svaigintis, tai geriau. Aisku jeigu stiprus nerimas, tai ziaurus ten dalykas, reikia ji slopinti, o po to galvoti kaip is to iseiti, be vaistu

Na aš vienu metu buvau jau galima sakyt alkoholikas. Ir dar tuo pačiu su paroksetinu gerdavau. Na ir.. kažkaip viskas ok, nusimečiau. Aišku aš irgi nesakau 100%, visi mes skirtingi, su šitais vaistais tai čia kiekvienam vis kitaip. Bet šiaip iš mano patirties tai JEIGU nerimas jau tikrai išgydytas pilnai ir dar buvo palaikomasis laikotarpis pora metų vistiek ant vaistų, nors ir jau remisija buvo pasiekta - bėdų nusimesti neturėtų būt. Gražiai, po truputį mažinant, nusimeti ir viskas, užmiršti ir gyveni toliau. Jeigu nerimas dar neišgydytas, tada jo.. nes tiesiog ligos simptomai sugrįžta ir atrodo kad neįmanoma nusimest. Nžn, bet Ievos atveju neilgai vartoja, nerimas dar nėra visiškai išgydytas, tai tikrai normalu kad pablogėjo keičiant vaistus. Tiek šalutiniai, tiek liga gal sugrįžo kažkiek ir va ir rezultatas. Bet kad ji pergyvena kad "dabar galbūt susiknisau su paroksetinu visam gyvenimui ir kokius 4 metus nemiegosiu". Nu ne Ieva, nebus taip, išsivalys tas paroksetinas.

Dėl raminamųjų tai užjaučiu. Tikrai vystosi tiek tolerancija tiek priklausomybė. Aš niekada sau neleisdavau daugiau nei 2-3 savaites imti raminamuosius. Kenčiu dantis sukandęs žodžiu, imu tik tada kai jau visiški ragai. Kažkada kai 3 savaites nuolatos vartojau tikrai pajutau toleranciją. Jau reikėdavo didesnių dozių išgaut tam pačiam efektui... Tai jaučiu būčiau dar pavaręs pora mėnesių ir būtų jau ir priklausomybės lomkės.
Parašė Aivaras Brazauskas
#421020 nu tu galvojai daugiau. man tiesiog buvo gyvenimas etapas kai nieko as negalvojau, svaiginausi ir vaistais alkoholiu, rukymas, zole... po to viska meciau vienu kartu, nes jau daugiau pasirinkimu nebuvo, tai lomkes oj oj kokios, net baisu pagalvoti kad vel reiketu tai padaryti. atsimenu dar geriau citaloprama ir martazapina, bet jie ten mane slopino nezmoniskai, o ypac mastyma, nusprendziau kad reikia nusimetineti viska, aisku isblaivejo protas, bet tik pragyvenimo vertybem, seip moraliskai buvau bejausmis robotas.. dabar pries menesi pradejau, nebeislipti is lovos, toks jausmas kad mastyma vel kas butu isjunge. Bet nerimo nera, agresyvumo kaip anksciau irgi nera, o kai gerdavau vaistus, tai jausmas buvo kaip vibracine liga gaves :) 1.5 metu negeriau jokiu vaistu, nei svaigalu is viso. Na o dabar pradejau sertralina gerti, geriu pora savaiciu lyg taisosi, nera salutinio poveikio kol kas.. nors seip nuo pirmos tabletes, pasidariau ramesnis, lyg ir toks blaivus protas gryzo, nzn kas cia toliau bus
Vartotojo avataras
Parašė Deividas
#421022 Kartais visai nesvarbu kas protingesnis buvo, kaip kas nugyveno, kokiu keliu nuėjo ir t.t. Kiti žmonės dar labiau svaiginasi ir prievartauja savo sveikatą ir kas iš to, jie nesuserga šitom ligom. Aš gal protingesnis buvau, o gal ir ne, jokio skirtumo. Tiesiog vat kai kuriems duota kitiems neduota. Čia kaip kokia gyvenimo bauda, nežinau net kaip įvardint. Biologinis defektas, gimiai tam kad kentėtum kančią. Gali gyvent sveikiausią gyvenimą ir vistiek sirgsi.

Pavydžiu tau, kad tau taip padeda ir mažos dozės slopina. Aš vienu metu ryjau mirtazapino 30mg, kvetiapino 225mg, paroxetino 50mg, poto bandžiaus risperidoną, abilify. Ir nieko. Vistiek nerimas stiprus, depresija stipri. Risperidonas va vienintelis slopino stipriai iš pradžių, o poto atvirkščiai pradėjo stimuliuot. Dabar irgi gan neblogą kokteilį ryju, bet tikrai nesijaučiu užslopintas, anaiptol - vistiek gan aktyvus ir daug nerimo. Jau daugiau nei metai praėjo kaip gydausi ir "sveikai" gyvenu ir iki remisijos dar toli gražu. Dar kaip durnius tikiuos kad padės vaistai, bet realiai suvokiu kad vėl reikės vaistus keist/kelt dozes. Žodžiu.. kaip jau duota taip duota ir tenka susitaikyt su tuo. Padarei klaidą su raminamaisiais, nu ir dzin, ėjo ir praėjo, žinosi dabar, svarbu kad SSRI tau padeda :)
Parašė Aivaras Brazauskas
#421027 na taip tu teisus nuo daug cia ko priklauso, sitos ligos atsiradimas ir ko gero net daug dalyku nezino medicina. As irgi galvoju koks skirtumas koki gyvenima nugyvenai- pabaiga visu tokia pati. Seip padejo daugiausia skaitymas minciu nukreipimo technikos, skaitau vien tik apie psichologija, viso pasaulio tikejimus, galvoju kaip kurti gyvenima kad jis butu kuo malonesnis. Iš tikro i gyvenima niekada neziurejau rimtai, visa gyvenima gyvenau kad gerai pagyventi :D net atsimenu kai pradejau dometis jogos filosofija, ten daznai uzsimindavo apie visokias vibracijas, tai galvoju va cia tai man tiks kadangi visas vibruoju nuo apstinencijos ir nerimo, tai ten isvarto kad cia kaip dovana net, jausti aplinkini pasauli :D pastebejau visi prasikaifave eina i joga, o alkoholikai i anoniminius. Is tikro priejau isvada kad koks skirtumas kuo tiketi, svarbu gydo siela, nes kiek skaiciau psichikos sutrikimai zinomi, nuo gilios senoves, tada juos gydydavo visokiais tikejimais, maldom, dabar medikamentiniu gydymu ir psichoterapija. reikia atsirinkti kas labiausiai tinka, nes is daug kur galima pasisempti patirties. vien vaistai, tai ne varke