Moderatorius: Astro-Meška

Vartotojo avataras
Parašė Medeja
#47238 tikejimas yra ne logikos klausimas... manai, kad Dievo nera?
Vartotojo avataras
Parašė Marko-7
#47249
Medeja rašė:tikejimas yra ne logikos klausimas... manai, kad Dievo nera?


O tuomet kieno klausimas ? Jusu dievu aš netikiu .
Paskutinį kartą redagavo Marko-7 2008 06 06, 18:47. Iš viso redaguota 1 kartą.
Vartotojo avataras
Parašė Medeja
#47251 aisku. cia samoningo pasirinkimo reikalas.


o kokia prasme tuomet laikytis religiniu ritualu ir tradiciju?
Vartotojo avataras
Parašė Marko-7
#47253
Medeja rašė:aisku. cia samoningo pasirinkimo reikalas.


o kokia prasme tuomet laikytis religiniu ritualu ir tradiciju?


1) kad neišsiskirtumėm iš minios
2) šeimos vertibės , kad ir velykos mane jos suartina su mano gimine , šeima visi kartu daužom kiaušinius
3) ir dar kelios kurios yra labai asmeniškos
Vartotojo avataras
Parašė Medeja
#47257
Marko-7 rašė:
Medeja rašė:aisku. cia samoningo pasirinkimo reikalas.


o kokia prasme tuomet laikytis religiniu ritualu ir tradiciju?


1) kad neišsiskirtumėm iš minios
2) šeimos vertibės , kad ir velykos mane jos suartina su mano gimine , šeima visi kartu daužom kiaušinius
3) ir dar kelios kurios yra labai asmeniškos



na matai, o man ant tavo isvardintu priezasciu nusispjaut. o Dievu as tikiu. ir ne savo Dievu, jis vienas...
Vartotojo avataras
Parašė Marko-7
#47262 Dievas reikalingas tam kam jo reikia , jei tiki dievu tai ir gerai =)
Vartotojo avataras
Parašė Medeja
#47265 ateis laikas, kai suprasi, kad savo jegom nieko negali padaryt. be aukstesnes jegos pagalbos. jau supratau tai, nors is pradziu irgi maniau kad as as as viska galiu

be to gyvenimo prasme tampa realesne.
nenoriu nieko primesti, cia kiekvieno reikalas, tai tik mano pozicija
Vartotojo avataras
Parašė Agni
#47272 medeja, papasakok daugiau.
Vartotojo avataras
Parašė Medeja
#47279 neiseina man daugiau. kai pradejau daug melstis, man pradejo gereti. karta kankinama siaubingo nerimo visa drebedama ir dusdama nuejau i baznycia, nuosirdziai ten paverkiau, nes net melstis negalejau ir man praejo. man tai irodymas. daugiau irodymu neieskau. man Dievas yra tai, kas palaiko mano gyvybe, mano gyvenima, kuris tvarko mano gyvenima taip, kad neprazuciau galutinai, siuncia draugus, atsitiktinumus, tinkamus gydytojus, geras mintis... nes viena pati as nesusitvarkyciau
Vartotojo avataras
Parašė Agni
#47281 norėčiau ir aš atgauti tikėjimą...
Vartotojo avataras
Parašė Medeja
#47283 rasau tada baznycioj padeta lapeli ant to suolo, kuri issirinkau. ten buvo parasyta: jei esate dvasiniame suspaudime, kad net nebegalite melstis, prasykite Dievo, kad jus laikytu ir nestu ir Jis isnes jus is ten... buvo tiksliai man.
Vartotojo avataras
Parašė Auksinezuvele
#47302
Medeja rašė:rasau tada baznycioj padeta lapeli ant to suolo, kuri issirinkau. ten buvo parasyta: jei esate dvasiniame suspaudime, kad net nebegalite melstis, prasykite Dievo, kad jus laikytu ir nestu ir Jis isnes jus is ten... buvo tiksliai man.


Medeja, kunas pagaugais nuejo beskaitant tavaja patirti>BUtent tada kada nebegpajegiam patys, jis galvoja uz mus, jis myli uz mus, jis gyvena uz mus, nors jam to visiskai nereikia.Jis visiskoje pilnatveje savimi ir savyje.
O Marko-7 pasakysiu tik tiek - Dievas visa ko pradzia ir pabaiga - jis buvo, yra ir bus, o kureju ji vadinam is menko saves pazinimo tapatindami su savimi, nors yra atvirksciai - :)))
Vartotojo avataras
Parašė Marko-7
#47305 Visai neseniai buvau tikintis , tada kai buvau tikintis kiekvieną dieną keikdavau , gyvenau tarsi savam pragare , bet kai man buvo sunku , kai mirė mano siela , joks dievas (sakoma dievas išbandymus siunčia tam kad taptumėm stipresni , o kas jeigu nužudo išbangymai tavo sielą ) ir joks žmogus man nepadėjo man nepadėjo tiesiog buvau paliktas pats sau , tik puolė visi ....Aš tada prakeikiau dieva ir pats save...Tada nustojau jausti isijungė kalvoje kažkokia apsauga , va tas mane ir išgelbėjo . ir tik po dviejų metų pradedu atsigauti. Nuo to laiko aš tiesiog bijau religijos , ir vėl tapt tikinčiu . Ir ta žaizda pasiliko didelis baisus randas , kai jį sujudini ir vėl pradeda kraujuoti ...
Va tokia istorija su religija

Aš vietoje dievo susikuriau savo gyvenimo filosofiją, mažą bepročio iliuziją iš kurios semiuosi jėgų
Vartotojo avataras
Parašė Auksinezuvele
#47333
Marko-7 rašė:Visai neseniai buvau tikintis , tada kai buvau tikintis kiekvieną dieną keikdavau , gyvenau tarsi savam pragare , bet kai man buvo sunku , kai mirė mano siela , joks dievas (sakoma dievas išbandymus siunčia tam kad taptumėm stipresni , o kas jeigu nužudo išbangymai tavo sielą ) ir joks žmogus man nepadėjo man nepadėjo tiesiog buvau paliktas pats sau , tik puolė visi ....Aš tada prakeikiau dieva ir pats save...Tada nustojau jausti isijungė kalvoje kažkokia apsauga , va tas mane ir išgelbėjo . ir tik po dviejų metų pradedu atsigauti. Nuo to laiko aš tiesiog bijau religijos , ir vėl tapt tikinčiu . Ir ta žaizda pasiliko didelis baisus randas , kai jį sujudini ir vėl pradeda kraujuoti ...
Va tokia istorija su religija

Aš vietoje dievo susikuriau savo gyvenimo filosofiją, mažą bepročio iliuziją iš kurios semiuosi jėgų


As tikiu, kad tu rasi tai ko ieskai - tik dar karta pabresiu, kad toks dievas koks jis yra religijoje neturi nieko bendro su tikruoju DIEVU.Dar atmink Marko, ne tu vienas turejai sieloje numirti, kad prisikletum isnaujo gyvenimui.Lai lieka taip kaip yra - tai tavoji filosofija, semkis jegu,nieko geresnio nera uz pasitikejima savimi, tik prisimink laikui atejus, kad yra kazkas daugiau nei filosofijos, religijos, baznycios ir kunigai.Linkiu tau to visa sirdimi:)
Vartotojo avataras
Parašė Marko-7
#47334 Nėra taip langva suprasti ir tuo labiau priimti tai ką jus rašai , ir šiaip dėkui už išsakytą požiūrį