Kovos su depresija klubas

- 2008 06 28, 02:49 #51818 as iseisiu tyliai kaip nutyla garsas per upes ir kalnus pakalnuciu pievas...

uzuojauta tikra nesavanaudiska pripildytas svelnumo nuosirdaus ir zodis geras tikras siltas draugiskas pades tikru zmogumi pasijust...



Auksines pilys liko nebuties sapne...Stai ir vel rasau.. ..Pavargau labai.. Bet....Rasau i tyla... Nejaugi ir vel....Tik nakties seseliai klajos.. Svajonese besisupanti beribe siela, ir sapnuose uzmerkta akimi matoma pagieza. Nematomi zodziai, kurie ištarti vienisai sielai, atrodo reikalingi tik nudziuvusiai pieniu pievai Kartais tik mirtis privercia, kitus susimastyti.... Dabar aš noriu tai patirti tą tolimą ir nepažintą mirtį. Kad užmerkus savo verkiančias akis. imtų nebeplakt kraujuojanti širdis..Tos ramybės ir palaimos noriu apie tai dabar galvoju. Ir tikrai manau jog viskas pasikeistų. Ir manau kad man tada visi atleistų..Mirtis nebeatrodo tokia baisi, o tokia romantiska... tai lyg tikrai geriausia iseitis... kas be butu mirtis ateis , ji netaria zodiu, ji mirties valdove kada nori tada pasiima tave.... kas nera patyres skausmo, nusivilimo, beprasmiu vilciu?... tokiu gal nera?... ne... yra!... kiekvienam savos myntys, bet jei kitam savo minti gali pasakyti jam gali pasirodyti kvaila. Mirtis, tai popieriaus pabaiga... Nes visas gyvenimas yra nupiestas ant lapo popieriaus... Bet kai baigiasi vienas lapas...tai galima priklijuoti dar viena lapa, klijuojame lapus mylimiems zmonems... Bet kai jie iseina... Lieka tik tustuma...nebenoriu seme gyvenime gyventi...as tik noriu paprasciausej pamilti ir staiga numirti...mirtis sutejks liudesio o mejle skausmo...tajgi noriu mirti arba buti iskaudinta amzinaj,,,...

[Agni]

- 2008 06 28, 21:39 #52012 pabandyk rašyti toliau. jeigu dabar nerimas, tai išliek save čia. tu gali jį transformuoti į kūrybą. man labai patiko, ką parašei :angel

- 2008 06 28, 21:45 #52014 Aš viena... Bet argi aš galiu taip sakyt..??? Aplink mane pastoviai
kažkas yra... draugai, šeima... Bet vis vien vienoj širdies daly
jaučiu tą tokią gilią tuštumą. Kiti aiskina, kad gyventi yra gerai,
tipo yra tokie teigiami jausmai kaip meile, dziaugsmas ir pan.
dziaugsmas tai medis ir kaip gaila, kad kiekvieno dziaugsmo saknys tai
liudesys, kancia. gyventi su savo aistromis, su tais teigiamais
jausmais, reiskia gyventi ir su savo kanciomis. gal but kai zmogus
ismoksta likti vienas su savo kancia, iveikti nora nuo jos pabekti,
iliuzija, kad gali ja pasidalyti su kitais, gal but tuomet zmogus
pradeda gyventi, tampa laimingas. zinau buti labai nelaimingam visai
nelengva, o buti laimingam ne tik sunku, bet ir neimanoma. noreciau
suzinoti del ko tureciau gyventi. gyvybė nepriklauso man, bet Dieve,
kur mes gyvensime, kai būsim amžini? gal but jei kas pasakytu..., gal
kas pasikeistu, atsirastu noras toliau egzistuoti, bandyti gyventi ir
pan. bet tai tiktais gal but. Nieko nėra baisesnio, kai uždraudžia
sapnuoti, to nepalyginsi nei su alkiu, nei su troškuliu, kai atsibunda
monstrai tai nemiga, kartais aš miegu. Vyksta atkaklios kautynės tarp
demonų ir angelų...

[Agni]

- 2008 06 28, 21:58 #52018 ar tu turi dieva savyje? ar tiki kazkuo auksciau? man tas tikrai idomu, nes tai ka rasai, labai artima tam, ka jauciu as...

- 2008 06 28, 22:00 #52019 dievas mane pamirso

- 2008 06 28, 22:01 #52021 Svarbu, kad tiki. O aš netikiu niekuo. Kažin, gal geriau būtų, jei tikėčiau į kažką aukščiau.

- 2008 06 28, 22:05 #52022 kai man budavo sunku kai as buvau maza as isivaizduodavau kad kalbu su dievu viska jam isipasakodavau tai padedavo bet trumpam dabar tik sakau kad jis yra bet mieluoju ir sau ir kitiems

- 2008 06 28, 22:08 #52023 Svarbu, kad tau pačiai geriau po to.

[Agni]

- 2008 06 28, 22:09 #52024 taip tik atrodo, bet tai laikina. viena diena tamsa pasitraukia ir vel pamatai sviesa, tebunie nors akimirksni sviesos. naktis tamsiausia pries ausra.

- 2008 06 28, 22:13 #52026 mirties tarnaite sviesa sudziuvusi ir kantri kaip sena vienuole negirdimu zingsniu ieina i mano kambary...

[Agni]

- 2008 06 28, 22:17 #52028 o tu bijai numirti?

- 2008 06 28, 22:26 #52030 kartais atrodo ir taip, bet nesenei buvau komoj keles valandas atsibudinejau jauciausi taip gerai nejutau jokios baimes, nerimo, skausmo, nevilties, buvau tokia lengva atrodo kad pakilusi virs lovos, bet paskui mane pradejo draskyt zadint jutau kiekviena prisiletima jie buvo skausmingi as taip nenorejau pabust jei tokia mirtis ir yra kaip nieko nebejauti tai as jos nebijau laukiu jos...

[Agni]

- 2008 06 28, 22:36 #52033 as manau kad savizudybe nenuvestu i ta palaima, todel ir gyvenu....nesinori, bet tiesiog taip reikia... :angel

- 2008 06 28, 23:06 #52041 dabar as taip noreciau atsikvepti...pamirsti rupescius visus... ir uzsimerkti, mirus pasijust... noreciau as pakilt aukstai i dangu, paliesti debesis ranka ...gyvenimas privercia mus liudeti, privercia verkti ir kenteti, noreciau dabar kurnors pabegti, nuo skausmo ir nuo nevilties pasislepti...manau yra tam mirtis. mirtis yra kad nepabustum.... laiminga busiu nes busiu jau mirus...gulesiu as karste rami ir zydra suknele (tarpkitko ikapes jau seniai turiu tik karsto neturiu)...ir laidotuviu diena nebijosiu.... mane juk nes per visa miesta...ymes y duode ir uzkas ....nes busiu jau mirus.....

- 2008 06 28, 23:07 #52042 Lorke, man patinka skaityti, ką tu rašai. Noriu, kad rašytum mums toliau. =)

sleep with a dog and rise full of fleas