nedepresuok.lt

- 2008 10 03, 17:16 #73148 Mano mama nieko nezino,kai buvo pati depresijos kulminacija sesuo supykus isstaugdavo :"Eik pas psichiatra".Atsakydavau,kad ir taip jau einu Dabar pati bijo ,kad depresija nesusirgtu,tai jau pradeda mane suprast. =) Va ir mama supykus (po mano pasakymo ,kad neklausinetu kaip mazo vaiko 69 kartus ar as noriu koldunu) ka tik pasake :"eik tu pas psichologa koki" as ir be jos paliepimo eisiu jau gretai

- 2008 10 04, 09:39 #73228 Aš tai kurį laiką nesakiau artimiesiems, bet paskui kai jau stogelis gerai pačiuožė, pasipasakojau. Manau, suprato. Tik kiti artimi žmonės (ne tėvai) lyg ir bando suprast, bet matau, kad jiems tai sunkiai įkertamas dalykas... Nėr ko stebėtis, aš ir pati ne visada supratau sergančius, kai sveika buvau. Ką ten ne visada - galima sakyt, išvis nesupratau.

- 2008 10 04, 15:20 #73267 Mano tevai ilga laika ignoravo mano liga, veliau kaltino mane...bet veliau konsultavosi su specialistais,skaite literatura pakeite nuomone. Priima mano liga ir padeda, taip nepastebimai, bet jauciu palaikyma
Kiti giminaiciai nesupranta, kas depresija yra ir juokiasi, kad tai ispuikimas, o dauguma tiesiog nezino.
Tik nedaugelis draugu zino apie mano liga is draugu...to pati nenoriu. Suzinojus apie liga keiciasi ju poziuris i mane, taigi nutyliu arba krizes laikotarpiu pameluoju, kad stipriai persalau ir vos prakalbu...
Dziaugiuosi, kad tie kurie zino apie mano liga yra tolerantiski bei padeda man =)

- 2008 10 04, 15:21 #73268 Sunku suprast zmogu,kuris visa laika nori lovoj gulet ir zliumbt ,ir siaip kalba tokias nesamones kaip pvz "geriau manes nebutu".
Supranti tik tada kai pats pradedi taip elgtis,bet net ir tada kai logiskai mastau pati keistau sau atrodau,matyt net neverta tiketis ,kad ims kiti ir supras kaip as jauciuosi,jei as save ne visada suprantu.Man turbut geriausia,kai tiesiog palieka ramybej ir nesuka galvos del nieko.

- 2008 10 04, 15:26 #73272 Ištiesu... Ne tik man su savo liga sunku, bet ir artimieji kenčia.. Va pusbrolis užsuko, sako ateik į derliaus šventę, o man nieko nesinori nieks neidomu.. Ir manau sesei ir mamai sunku mane tokią matyti ir girdėt kaip sakau, jog jaučiuos mirus..

Sustabdykit pasaulį, aš noriu išlipti

- 2008 10 04, 15:47 #73276 Artimiesiems sunku ir baisu turbut.blogiausia,tai ,kad jie nelabai ka padet gali.Nes is depresijos turbut tik pats gali issikapanoti,kiti gali tik siek tiek prisideti,bet tavo mastymo jie nepakeis,reikia paciam kazkokiu budu sau padet.Mano sesuo sako,kad nebenori nieko daryt,blogai miega ,nes visa laika galvoj sukasi mintys,as nervinuos del to,bet nzn kaip jai padet.

- 2008 10 04, 16:03 #73279 Jei sako, kad minčių daug, tai manau padėtum jei ji tau tas mintis išsisakytų, nes išties reik išsikalbėt, tarsi pasidalint ta našta. Ir jei jau sunkumai užsitesia, gerai būtu vis tik ir vaistukų pagalbos neatsisakyti, patart pas specialistus apsilankyt... Be to kartais padeda paprasti žodžiai, kad gal tai dėl depresijos, kad ruduo mažiau šviesos ir smegenyse procesai aptingo ir kad nieko baisaus, kad taip jautiesi, tik pasisakyk, palaikysiu tave, kai sunku išklausysiu tave ir t.t. Taip, kartais padeda maži paprasti dalykai. :jap

Sustabdykit pasaulį, aš noriu išlipti

- 2008 10 04, 16:13 #73282 As tikiuosi,kad viskas susitvarkys,be manes ji turi labai artima zmogu kuriam gali viska issakyti =)

- 2008 10 04, 16:19 #73284 Tai puiku! Nes ne visi turi kam pasiguost.. Chi čia turbūt aš norėjau pasiguost, kad viena namie su sūnum, bet ir tai gerai.. O va mama man didelė problema..labai nesmagu, bet nepernešu jos... per daug skaudaus ir tas jos įkyrumas, jokių ribų nejautimas.. net vien nuo jos skambučio man bloga pasidaro..

Sustabdykit pasaulį, aš noriu išlipti

- 2008 10 04, 16:23 #73285 hm as tai su mama bendrauju tokiam stiliui:"o tai snd ar rytoj makaronus valgysim?" ,bendraujam tik tokiom temom,ji nezino kad sergu ir galiu pasakyti,kad nelabai jauciu jai pagarba,zinau taip neturetu but,ji mano motina ,tiek metu del manes stengesi ir t.t. bet yra kaip yra,man geda.O tu savo mamai sakei,kad ribu nejaucia ar ne?visgi jau abi esat suauge zmones,tai kam kankintis

- 2008 10 05, 11:23 #73418 (gal kartojuosi, nežinau)

tėvai bent jau bando mane suprasti, kartais jiems pavyksta. žinau, kad jei gyvenčiau kartu su kuriuo nors iš jų, būtų didelė nelaimė mums visiems.

draugai yra protingi/tolerantiški/patys perėję tą ar panašų pragarą, todėl nebūna kokio nutylėto nepasitenkinimo, kai jaučiu apatiją ir nieko nedarau.

o vaikinas yra turėjęs dar bjauresnės patirties nei šiaip depresija. tiek palaikymo, supratimo ir pan. dar nesu iš niekur sulaukus, įskaitant visokius psichologus.

und so weiter und sofort

- 2008 10 05, 11:32 #73425 Gerai,kad aplink visi turiu panasiu problemu kaip ir tu,tada lengviau bendraut ,nei su tais kurie isvis nezino kas ta depresija.

- 2008 10 05, 11:38 #73433 tai gali paaiškinti, kad žinotų.

und so weiter und sofort

- 2008 10 05, 11:49 #73446 Ne visi mano pazistami zino,tik labai geri draugai su kuriais kalbu be tabu,bet ir jiems sunku suprast ,nes is sono tai mes visi sveiki atrodom,rankas kojas turim,nieko neskauda , sunku suprast,ko cia einam is proto.

- 2008 10 05, 12:05 #73458 kiek man teko kalbėti, geriausiai sueina paaiškinimas, kad depresija sergantis asmuo (dsa) pasaulį mato per filtrą, kuris nufiltruoja spalvas ir didelę dalį teigiamų emocijų. taip, dsa supranta, kad afrikoj badauja vaikai, bet nuo to jam nė kiek ne geriau. taip, dsa žino ir vertina, kad turi draugų/šeimą/namus/maisto, bet nuo to jam depresija nepraeina. nes esmė yra serotonine, noradrenaline ir dar kažkokiuose hormonuose, kurie gyvena smegenyse ir daro taip, kad dsa jaučiasi kaip per nuolatinias pagirias.

und so weiter und sofort