- 2009 01 13, 17:00
#96108
As pacioj pradzioj irgi vengiau AD gerti, netgi kaltinau save, kad pati susitvarkyti negaliu.
Na, jei mano asmenybes AD nepakeite, o dabar cia tik ta tikroji as, tai galiu teigti, kad sutrikimai jau penktoje klaseje prasidejo... Nes tik pradinese klasese ir dar anksciau buvau gyvybinga.
Dabar, panasiai kaip ir nulis, nebebijau iseiti is namu, vaziuoti viesuoju transportu. Na, kalbeti telefonu vis dar nelabai noriu, bet bent jau nebebuna nebendravimo savaiciu, kai tiesiog neatsiliepiu ar neatrasau.
Pasidariau optimiste, linksmesne, drasesme, kalbesne, energingesne,nebekompleksuoju del nieko, geriau sutariu su artimaisiais, beveik nebesugebu pykti, isizeisti, neisgyvenu del smulkmenu, kasdien nebegalvoju apie mirti, nebeverkiu..
Bet vis dazniau prisimenu tai, kas buvo blogo, ir dar su tokia didziule nuoskauda...
Pagalvok, kaip sunku pakeisti save, ir tu suprasi kokios bergzdzios tavo pastangos bent kiek pakeisti kitus. Volteras